Komanda, atlikdama geofizinius tyrimus Aberlemno kaime, kurio šaknys siekia piktų laikus, netikėtai rado 1,7 m ilgio išraižytą akmenį. Akmenyje matyti kelios geometrinės figūros, vaizduojančios abstrakčius piktų simbolius – tokius kaip trigubus ovalus, šukas ir veidrodį, pusmėnulį ir dvigubus diskus. Kai kurie iškalti simboliai persidengia – o tai rodo, kad jie buvo iškalti skirtingais laikotarpiais, sako tyrėjai.
Neaišku, ką visi šie simboliai reiškia, tačiau „geriausias spėjimas yra tas, kad tai yra sistema, vaizduojanti piktų vardus ar pavadinimus“, – sako kasinėjimų vadovas ir Aberdyno universiteto archeologijos profesorius Gordonas Noble'as.
„Tai tikras viso gyvenimo atradimas“, – universiteto vaizdo įraše sako Škotijos Aberdyno universiteto archeologas Jamesas O'Driscollas, padėjęs iškasti akmenį:
Piktai – kurių pavadinimas galimai kilo ir lotyniško žodžio „picti“, reiškiančio „nudažytas“, – buvo agresyvi tauta, senovėje ir viduramžiais gyvenusi kai kuriose dabartinės Škotijos dalyse. Iš dalies dėl jų Romos imperija taip ir neužkariavo Škotijos.
Naujasis radinys yra vienas iš vos apie 200 archeologams žinomų tokių akmenų. Kiti akmenys su piktų simboliais taip pat yra iš Aberlemno, kuris garsėja unikaliais stačiaisiais akmenimis, įskaitant plokštę, kuri galimai vaizduoja Nechtansmyro mūšio – piktų pergalės prieš anglosaksų karalystę Nortumbriją 685 m. – scenas, kas siejama su būsimos Škotijos susikūrimu.
Šis atradimas buvo padarytas 2020 m. pradžioje, kai archeologai tyrinėjo vietovę, vykdydami projektą „Comparative Kingship“ (liet. „Palyginamasis karaliavimas“) – penkerius metus trukusį ankstyvųjų viduramžių Šiaurės Britanijos ir Airijos karalysčių tyrimą. Per pievą tempdama stebėjimo įrangą, komanda pastebėjo anomalijas, leidžiančias manyti, kad po žeme glūdi gyvenvietės liekanos.
Komanda tikėjosi iš karto iškasti akmenį ir jį ištirti – tačiau dėl COVID-19 karantino teko atidėti planus. Galiausiai, po kelių mėnesių laukimo, jiems pavyko iškelti ir ištirti akmenį. Raižiniai buvo datuoti V arba VI mūsų eros amžiumi.
Piktų išraižytų akmenų pasitaiko retai. „Kartais juos iškasa laukus ariantys ūkininkai arba tiesiant kelius – tačiau kol mes juos ištyrinėjame, didžioji dalis radinį supusios aplinkos jau būna suardyta“, – teigia G.Noble'as.
„Tai, kad kasdami vieną nedidelę bandomąją duobę aptikome kažką panašaus, yra nepaprasta, ir niekas iš mūsų negalėjo patikėti savo laime“, – džiaugiasi mokslininkas. Kadangi uolieną buvo rasta nesujudintoje žemėje, galima buvo „ištirti ir datuoti po akmeniu esančius sluoksnius, o taip pat išgauti daug išsamesnės informacijos, neprarandant gyvybiškai svarbių įrodymų“, džiaugiasi G.Noble'as.
Vėliau, kaip rodo datavimo radioaktyviąja anglimi duomenys, plokštė buvo panaudota kaip pagrindas XI ar XII a. pastatui – padėta šalia kitų akmens plokščių, tarp kurių buvo ir tokių su bronzos amžiaus akmens meno kūriniais. Pastatas „datuojamas vėlesniais piktų laikotarpio – Albos karalystės, viduramžių Škotijos pirmtakės – laikais“, nurodo Aberdyno universiteto archeologijos profesorius.
Dabar akmuo yra Gracielos Ainsworth konservavimo laboratorijoje Edinburge – kur mokslininkai planuoja toliau tirti artefaktą.
Parengta pagal „Live Science“.
