Nuo vasario 25 d. Rusijos pajėgos yra užėmusios elektrinę ir aplink esančią uždarąją zoną, o elektrinės darbuotojus laiko įkaitais (pirmadienį įvyko dalinė jų rotacija). Dėl šio užėmimo ir su juo susijusių kovų, pasak Vermonto universiteto (JAV) miškų ekosistemų tyrinėtojo Williamo Keetono, miškui iškilo didesnė gaisrų rizika. Kilus tokiam gaisrui, į atmosferą išsiskirtų potencialiai pavojinga radiacija.
1986 m. balandžio 26 d. išsilydžius branduoliniam reaktoriui, radionuklidai pasklido maždaug 150 000 kvadratinių kilometrų plote, rašo „Smithsonian Magazine“. Dalį radiacijos lietus nuplovė ant žemės, iš kur ją sugėrė čia augantys medžiai. Dabar tie medžiai dabar visus radionuklidus.
„Šie miškai per 1986 m. katastrofą sugėrė didžiulį radiacijos kiekį, o medžiuose ir dirvožemyje vis dar yra nemažai radiacijos – didelio kiekio radioaktyviųjų elementų, vadinamų radionuklidais, pavidalu“, – nurodo W.Keetonas. Jei kiltų miško gaisras – dėl bombos, sprogimo ar panašių priežasčių – ši radiacija galėtų patekti į atmosferą.
Miškas ten daugiausia spygliuočių, tarp kurių yra gaisrams gana jautrių medžių rūšių, pastebi mokslininkas. Dėl šio pavojaus JAV miškų tarnyba ir Ukrainos ekspertai bendradarbiavo siekdami suvaldyti gaisrų pavojų. Rusijai okupavus šalį, šie pajėgumai sumažėjo. Be to, miškai yra netoli karo zonos, todėl kyla šaudymo, sprogimų ir net elektros linijų pažeidimų pavojus, aiškina W.Keetonas.
Miškų gaisrai Černobylio zonoje nėra neįprastas reiškinys. 2020 m. balandį netoli apleisto Vladimirovkos kaimo, esančio Černobylio zonoje, užsidegė apie 20 hektarų miško. Tam gaisrui užgesinti prireikė gaisrų gesinimo lėktuvų ir 124 ugniagesių pajėgų.
Parengta pagal „Live Science“.
