Mokslininko teigimu, pirmojo straipsnio esmė, trumpai tariant, buvo „paimti Pasaulio sveikatos organizacijos surinktus duomenis apie ankstyvus atvejus ir šiek tiek geriau bei su daugiau statistikos juos išanalizuoti“.
Šio su Huanano turgumi (kuriame, manoma, viskas ir prasidėjo) Uhano mieste, Kinijoje, susijusio tyrimo logikos seka, anot G.Dudo, buvo tokia: pirmiausia pandemija buvo pastebėta ligoninėse – atsirado pacientų, kurie labai akivaizdžiai buvo susirgę kažkokia kvėpavimo takų liga, bet jokie turimi testai nepatvirtino, kas tai galėjo būti – o genetinė sekoskaita galų gale parodė, kad tai yra naujas koronavirusas.
Ir tik po to buvo pastebėtos sąsajos tarp atvejų, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 – ir to, kad dalis pacientų lankėsi arba dirbo Huanano turguje.
„Ta sąsaja su Huanano turgumi yra ganėtinai vienpusiška, o ne, kaip kartais bandoma teigti, kad tai – „confirmation bias“ (liet. patvirtinimo šališkumas), kai kažką pastebime ir tiesiog toliau renkame įrodymus, kurie remia tik vien1 hipotez3. Taigi, Huanano turgus buvo atrastas visiškai nepriklausomai nuo kažkokių įtarimų“, – aiškina ekspertas.
Buvo paimti visi ankstyviausi žinomi užsikrėtimai COVID-19, nurodytos jų gyvenamosios vietos – ir viso to išsidėstymo centre buvo būtent Huanano turgus. Mokslininkas teigia, kad jeigu tikėtume hipoteze, jog į Huanano turgų virusas pakliuvo dėl to, kad jau ganėtinai plačiai cirkuliavo visoje populiacijoje, tada greičiausiai tikėtumėmės, kad viruso išsidėstymas visame Uhane greičiausiai būtų maždaug tolygus – bet šiuo atveju tai nebuvo tiesa.
„Toks išsidėstymas buvo matomas tik vėliau, kai virusas jau buvo pasklidęs po visą Uhano miestą. Taigi, ties Uhano turgumi, kuris nėra labai didelis, ir koncentravosi visi pirmieji atvejai. Ir net jei bandytume atsikratyti visų tų atvejų, kurie buvo tiesiogiai susiję su Huanano turgumi, labai akivaizdžiai net ir tų atvejų, kurie nepažinojo žmonių, dirbančių Huanano turguje, ir ten nesilankė, išsidėstymas vis tiek telkiasi maždaug apie Huanano turgų“, – pastebi G.Dudas.
Kitas to paties straipsnio akcentas – kur buvo aptikta daugiausia paviršių ėminių, kuriuose buvo patvirtinta SARS-CoV-2 genetinė medžiaga. Tokie mėginiai ir išvis pirminiai atvejai buvo daugiausia pastebėti vakariniame turgaus sparne, kur, kaip jau anksčiau buvo žinoma, pardavinėti gyvi sugauti laukiniai gyvūnai.
„Tų gyvūnų nuotraukos pridėtos pačiame straipsnyje, viena jų daryta mano kolegos, ir ten rodoma, jog vos ne visi gyvūnai, kurie gali būti užkrėsti SARS-CoV-2, buvo parduodami tame turguje – ir laikomi ne itin sanitarinėmis sąlygomis. Visi paviršiaus ėminiai patvirtina, kad būtent vakariniame turgaus sparne ir yra didžiausia aptiktų teigiamų ėminių koncentracija, – aiškina mokslininkas. – Tad turime savotišką dvigubą įrodymą, kuomet Huanano turgus atpažįstamas kaip itin tikėtina vieta, aplink kurią reikiamu laiku koncentravosi tiek žmonių atvejai, tiek gyvūnai, kurie gali būti užkrėsti SARS-CoV-2. O gyvūnai buvo laikomis sąlygomis, kurios tikrai galėjo sudaryti aplinkybes įvykti pandemijai“.
Antrasis tyrimas koncentruotas į tai, kad šiuo metu turimi genetiniai viruso duomenys kaip ir sufleruoja, kad SARS-CoV-2 pandemija prasidėjo dėl dviejų šuolių iš gyvūnų į žmones. Šis teiginys – svarbi detalė, nes tai, kad virusas į žmones „peršoko“ iš gyvūnų, mes jau ir taip žinojome.
G.Dudo teigimu, „šis straipsnis techniškesnis nei pirmasis, kadangi jame naudojama daugiau viruso genomų duomenų“. Šio straipsnio esmė – pažiūrėti, kokie konkrečiai genotipai arba kokios SARS-CoV-2 linijos cirkuliavo anksčiausiai.
„Kad būtų lengviau suprasti, reikia paminėti SARS-CoV-2 linijų PANGO nomenklatūra, kai naudojami techniškesni tų pačių linijų pavadinimai. Tarkime, alfa buvo B117, beta – B1351, ir pirmoji raidė vos ne visuomet būdavo „B“ – kadangi anksti pandemijos pradžioje ir apie pandemijos vidurį taip pat cirkuliavo ir kitas genotipas, kuris buvo pramintas „A“, – teigia virusų tyrinėtojas. – Taigi, straipsnio esmė – paklausti, kodėl mes matome du ganėtinai skirtingus genotipus – jie tuo metu skyrėsi dviem mutacijomis – ir kodėl Huanano turgaus atveju matėme tiek „A“, tiek „B“ genotipus, bet nė vieno tarpinio genotipo tarp jų“.
Naudodamiesi šiek tiek sudėtingesne metodika, straipsnio autoriai sugebėjo parodyti, kad yra ganėtinai sudėtinga paaiškinti tą pastebėjimą, nebent pati pandemija – būtent genotipai „A“ ir „B“ – yra du atskiri SARS-CoV-2 šuoliai iš gyvūnų rezervuarų į žmones. Tą mintį mokslininkai šiek tiek pratęsė naudodamiesi simuliacijomis.
„Apskritai žinant tai, ką mes žinome apie SARS-CoV-2 perdavimą – kuris itin skiriasi priklausomai nuo žmogaus – matome, kad vieni žmonės nesėkmingai perduoda virusą kitiems, o kai kurie tą infekciją perduoda itin dideliam skaičiui žmonių. Tai reiškia, bet kokia pradedama infekcijų grandinė dėl šios labai didelės antrinių atvejų skaičių variacijos turi labai didelę galimybę tiesiog savaime išnykti, – teigia ekspertas. – Būtent dėl tokio SARS-CoV-2 perdavimo bruožo – kad tas perdavimas ne visuomet yra toks efektyvus – jie simuliacijų būdu šiame straipsnyje nuspėjo, kad tų šuolių iš gyvūnų į žmones galėjo būti žymiai daugiau –minima, kad tikėtinas skaičius galėtų būti net penki“.
Dėl to, kad ne visi žmonės gali sėkmingai tą virusą perduoti, kitų šuolių pradėtos infekcijų grandinės išmirė. Biologijos mokslų daktaras paaiškina, kad todėl tarp mūsų prigijo tik tos linijos, kurios vėliau buvo pavadintos „A“ ir „B“. Tyrėjų manymu, linija „B“ į žmones peršoko anksčiausiai ir greičiausiai ir įgijo tokį perdavimo pranašumą – nes turėjo galimybę plisti šiek tiek ilgiau. Tuo tarpu linija „A“ į žmones peršoko pora savaičių vėliau – ir dėl to šiuo metu jau turėtų būti išnykusi.
Straipsnių trūkumai
Informacijos straipsniuose daug, tad kyla natūralus klausimas, ar viskas padaryta idealiai. Apie tai paklaustas mokslininkas kaip didžiausią problemą nurodo duomenų trūkumą ir pastebi, kad išspręsti jos greičiausiai jau nebepavyks.
„Yra nemažai COVID-19 atvejų, kai žmonės tiesiog neatliko sekoskaitos, dalis turbūt to nepadarė todėl, kad išvis nežinojo, jog tvarkosi su kažkuo neįprastu. Pats faktas, kad duomenų nėra labai daug, priverčia bet kokią analizę taikyti nemažai prielaidų – tai trūkumas, kurio šiuo metu be laiko mašinos išspręsti nepavyktų“, – teigia G.Dudas.
Vis dėlto, anot mokslininko, yra kai kas, kas galėtų daug ką pakeisti: „Aišku, yra kiti dalykai, kurie galbūt pasirodys ateityje ir galėtų pakeisti visko interpretaciją – jei gyvūnuose būtų atrasti dar labiau giminingi virusai“.
Eksperto nuomone, šiuo metu viena iš įdomesnių šių straipsnių implikacijų yra ta, kad „pabėgimo“ iš laboratorijos hipotezė šių straipsnių kontekste skamba labai neįtikinamai: „Visų pirma, „pabėgimas“ iš laboratorijos neturėtų kažkokiu būdu sietis su Huanano turgumi, o antra, reikėtų tikėtis, kad pandemija būtų pradėta ganėtinai homogeniško genotipo, o tai reiškia, kad tų dviejų šuolių mes nesitikėtumėme“, – aiškina jis.
Vienos tiesos paieškos
Abiem atvejais yra padaryta nemažai prielaidų, tad kuris tyrimas arčiau tiesos? Mokslininko nuomone, šiuo atveju savotišką medalį būtų galima kabinti tyrimui apie Huanano turgų.
„Galbūt tą Huanano turgaus tyrimą, kuriame naudojama beveik vien geografinė informacija, yra šiek tiek sunkiau paneigti. Su genetine informacija susijęs straipsnis man atrodo ganėtinai įtikinamas, tačiau vėl gi pastebimas duomenų trūkumas ir dėl to tenka padaryti keletą prielaidų“, – aiškina G.Dudas.
Taigi, anot mokslų daktaro, iš šios pusės labiau solidesnis atrodo straipsnis, nagrinėjęs geografinę kilmę: „Jokios įmantrios statistikos ten kaip ir nėra, yra tik pastebėjimas, kad, nepaisant to, jog tokiame milžiniškame mieste yra tokia maža vieta, visi įrodymai rodo į ją kaip į pandemijos kilmę“.
Pabaigos pradžia
Panašių tyrimų jau buvo ne vienas, bet kol kas nepavyksta tiksliai išsiaiškinti, kokia viruso kilmė. G.Dudas teigia, kad ir šiuo atveju situacija beveik niekuo neišsiskiria nuo kitų.
„Manau, kad šie tyrimai tiesiog pridėjo daugiau svorio prie mokslinėje bendruomenėje vyraujančios nuomonės. Kažką tvirčiau užtvirtinti ir jau galutinai užbrėžti liniją galėtų nebent artimiausi genomai iš gyvūnų, jei tokie kada nors bus rasti. Bet mokslui būdinga tai, kad visuomet liks kažkokių neaiškumų, įtarimų – ir gali atsirasti naujų įrodymų, kurie gali visiškai pakeisti mūsų supratimą“, – aiškina mokslininkas.
Anot jo, svarbu ir tai, kad žmonės iki pandemijos nelabai suvokė – ir galbūt vis dar nesuvokia – kad virusų šuoliai iš gyvūnų į žmones vyksta po šimtus ir tūkstančius kartų kasmet: „Tik tiek, kad nelabai didelė tų virusų dalis yra prisitaikiusi plisti tarp mūsų, ir tik laiko klausimas, kada sutiksime tokį virusą, kuris galės tai padaryti ir sukelti pandemiją, – primena ekspertas. – Čia nėra nieko stebėtino, mes tam visą laiką ruošiamės: tiek po pirmojo SARS (ypač Azijoje), tiek po MERS 2012 m. Mes to laukėme ir tikėjomės – tik tiek, kad valstybės sunkiai geba įvertinti tas rizikas ir atitinkamai pasverti mažos tikimybės įvykius, kurie turi katastrofiškų pasekmių“.
Tyrimų nauda
Pasak G.Dudo, žinojimas, kokiomis aplinkybėmis kilo pandemija, leidžia mums iš dalies nuspėti ateitį.
„Jeigu įtariame, kad gyvų gyvūnų pardavinėjimas turguose buvo itin didelis rizikos faktorius – jis tokiu pripažintas buvo dar pirmosios SARS koronaviruso epidemijos metu ir jį Kinijoje buvo mėginama stabdyti, o Huanano turguje tai vyko neteisėtai – tai šiuo metu bet kuri valstybė, kuri norėtų sumažinti naujos pandemijos riziką, žinotų, kad tokių turgų tolimesnis darbas yra pavojingas. Tai – svarbiausias dalykas“, – komentuoja ekspertas.
Na, o jei žinoma, kad tokių dalykų nelabai įmanoma sustabdyti, tada antras geriausias dalykas, anot mokslininko, yra gebėti aptikti naujus virusų šuolius anksti ir jiems užkirsti kelią, kol atvejų dar mažai.
Tuo tarpu mokslinei bendruomenei tokie tyrimai nuostabos nekelia – ta pati metodika, skiriasi tik organizmas.
„Tai tiesiog unikalesnis žvilgsnis į SARS-CoV-2, kad atsitikus kažkokiam kitam šuoliui, mes galėtume pagalvoti apie šiuos straipsnius ir pažiūrėti, kaip jie atsakinėjo į panašius klausimus. Bet kažkokių naujienų mums, mokslininkams, pasitaiko retai. Dažniausiai naujienos būna pačios biologinės aplinkybės – kas įvyko, kokiomis aplinkybėmis, kokie scenarijai yra tikėtini“, – teigia G.Dudas.
