2015 m. Jungtinės Tautos paskelbė vasario 11-ąją Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena, kad paskatintų moterų dalyvavimą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse. Europoje moterys sudaro tik apie trečdalį STEM absolventų, rodo Europos Komisijos parengta 2021 m. moterų skaitmeninių technologijų rezultatų suvestinė (angl. Women in Digital Scoreboard 2021). Lyčių atotrūkis taip pat turi įtakos verslumui, nes moterys sudaro tik 15,5 proc. startuolių steigėjų ES.
Be to, kad STEM studijas baigia mažiau moterų, moterims taip pat kyla kliūčių gauti finansavimą. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Vidurio ir Rytų Europoje tik 1 proc. turimo kapitalo tenka pradedančiosioms įmonėms, kurių steigėjos yra moterys, o dar 5 proc. – mišrioms lyčių komandoms. Tačiau iš duomenų taip pat matyti, kad regiono steigėjos moterys su gautais pinigais padaro daugiau: jos lenkia vyrus pagal kapitalo produktyvumą ir gauna 96 proc. daugiau pajamų iš 1 euro finansavimo nei vyrų įkurtos pradedančiosios įmonės.
Europoje moterys sudaro didžiąją daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų (70-80 proc.). Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje moterų gydytojų santykis yra didžiausias tarp išsivysčiusių šalių. Baltijos šalyse, Višegrado šalyse, Slovėnijoje ir Portugalijoje daugumą gydytojų sudaro moterys, o tai viršija EBPO vidurkį (49 proc.). Nors gydytojų moterų profesinė patirtis gali lemti, kad jos gebėtų inicijuoti novatoriškus pokyčius sveikatos priežiūros sektoriuje, jų verslumo impulsas yra mažiau ištirtas nei jų kolegų vyrų. Nors taip vystėsi istoriškai, kelios naujausios tendencijos lėmė, kad sveikatos priežiūros srityje daugėja moterų verslininkių.
„Šiuo metu stebime tris stiprias tendencijas. Pirma, moterys novatorės sveikatos priežiūros srityje yra iš įvairesnių pramonės šakų. Žinoma, dominuoja gamtos mokslai ir technologijos, daug moterų ateina tiesiai iš laboratorijų, tačiau yra ir baigusių socialinius mokslus. Sveikatos priežiūros inovacijų srityje yra daug įvairių vaidmenų ir moterys gali greitai į juos įsitraukti. Antra, pastebime, kad daugiau pradedančiųjų įmonių (startuolių) steigėjų ir (arba) vadovų yra moterys. Ir trečia, prasideda diskusijos dėl lygių galimybių moterų vadovaujamiems startuoliams sudarymo, o startuolių ekosistemoje pastebime tendenciją, kad rizikos kapitalo įmonės yra atviresnės investicijoms į moterų vadovaujamas pradedančiąsias įmones“, – teigia „EIT Health InnoStars“, vienos didžiausių ir lyderiaujančių Europos viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių sveikatos apsaugos inovacijų srityje organizacijos remiančios sveikatos priežiūros inovacijų plėtrą regioninės inovacijų programos direktorė Monika Toth.
„EIT Health“ vykdo keletą programų, skirtų moterų verslininkėms įgalinti. Viena iš jų – penkių savaičių trukmės moterų verslumo stovykla, kurios metu ankstyvosios stadijos, moterų vadovaujamos arba bendrai vadovaujamos sveikatos priežiūros pradedančiosios įmonės gauna prieigą prie mentorių tinklo, kad būtų skatinamas spartus įmonės augimas. Iniciatyva, kurią remia IESE verslo mokykla, Pedro Nuneso institutas ir NUI Galway, suteikia intensyvius mokymus, prieigą prie tinklo ir mentorystę. Paraiškas dalyvauti šioje programoje „EIT Health“ priima iki kovo 14 d. .
„Dėmesys moterims novatorėms yra labai svarbus ne tik jų pačių pradedančiosioms įmonėms, bet ir padeda daryti platesnį poveikį visuomenei pritraukiant daugiau moterų į STEM ir inovacijas“, – pabrėžia Monika Toth. „EIT Health“ gali pasidžiaugti net keliomis sėkmės istorijomis, kuriose keletas įtakingų lyderių žengia sveikatos priežiūros inovacijų vystymo keliu.
Joana Melo, jauna verslininkė iš Portugalijos, dalyvavo keliose „EIT Health InnoStars“ akceleravimo programose. Jos įmonė „NU-RISE““ padeda gydytojams atlikti saugesnį ir tikslesnį spindulinį gydymą, užtikrinant tinkamas spinduliuotės dozes tinkamoje vietoje. Jos tautietė Joana Paiva yra „iLof““ technikos direktorė ir viena iš įkūrėjų. Pasitelkdama biofotoniką ir dirbtinį intelektą, Porto mieste įsikūrusi įmonė kuria neinvazinį Alzheimerio liga sergančių pacientų atrankos klinikiniams tyrimams sprendimą. 2020 m. Joana buvo įtraukta į „Forbes 30 Under 30 Europe“ sąrašą mokslo ir sveikatos priežiūros kategorijoje ir nominuota EIT moters apdovanojimui.
Lenkijoje žurnalo „Forbes“ paskelbtame 100 įtakingiausių moterų sąraše yra daktarė Magdalena Jander, bendrovės „UVera“ generalinė direktorė ir viena iš įkūrėjų, EIT „Health Catapult“ ir „InnoStars Awards“ akceleratoriaus laimėtoja, kurianti naujos kartos sveikas ir ekologiškas apsaugines medžiagas, apsaugančias nuo viso spektro UV saulės spindulių. Kartu su savo komanda ji siekia tvarios gamybos ir kartu prisideda prie žiedinės ekonomikos.
„Siekiame pagaminti medžiagą, kuri būtų 100 proc. ekologiška. Ji ne tik nedarytų poveikio koraliniams rifams ar jūrų gyvūnijai, bet ir gamybos procesas bus tvarus. Jo metu sunaudojama didelis kiekis CO2, o kaip šalutiniai produktai išsiskiria didelis kiekis O2 ir derlingos biomasės“, – aiškina Magdalena Jander, pridurdama, kad jei norime, jog daugiau mergaičių rinktųsi STEM dalykus, reikia keisti švietimo sistemą patiems mažiausiems ir ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius. Šie dalykai galėtų padėti patraukti pradinių ir vidurinių mokyklų mergaičių dėmesį. „Dažnai tai susiję su tuo, kad tinkamu momentu reikia užkrėsti mokslų bacila“, – teigia ji.
Remiantis „Microsoft“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 11 500 jaunų moterų iš 12 Europos šalių, 11-12 metų amžiaus mergaitės STEM dalykais domisi tiek pat, kiek ir berniukai. Tačiau, kai tik joms sukanka 15-16 metų, jų susidomėjimas smarkiai sumažėja. EBPO duomenimis, tik 5 proc. mergaičių, palyginti su 18 proc. berniukų, teigia, kad būdamos tokio amžiaus tikisi karjeros kompiuterijos ar inžinerijos srityje. „Microsoft“ apklausa taip pat atskleidė, kad mergaitės STEM karjera domisi ne tik dėl matomų moterų pavyzdžių, bet ir dėl praktinės patirties ir praktinių užsiėmimų klasėje ar už jos ribų.
„UVera““ – ne vienintelė bendrovė, kuriai tvarumas yra prioritetas. Moterį bendraįkūrėją steigėjų komandoje turinti Lietuvos pradedančioji įmonė „CasZyme“ kuria įrankius, kurie pagerina CRISPR (angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) taikymą genų redagavimo tyrimams ir plėtrai. Ši priemonė jau sėkmingai taikoma sveikatos priežiūros srityje, kovojant su genetinėmis ligomis ir įvairiomis vėžio formomis, taip pat spartinant Covid-19 tyrimus. Tačiau CRISPR – vadinamoji „genetinių žirklių“ technologija – taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes ja siekiama sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms užauginti pakankamai maisto produktų bet kokiomis klimato sąlygomis ir taip sumažinti aplinkosaugos išlaidas, susijusias su transportavimu.
Pasak socialinių mokslų daktarės Monikos Paulės, turinčios aukštųjų technologijų verslo plėtros ir technologijų perdavimo biotechnologijų pramonėje patirties, „turime pertvarkyti biotechnologijų pramonę taip, kad ji būtų palanki abiem lytims“.
Viena iš priežasčių yra ta, kad biotechnologijų pramonėje dirbančios moterys gali būti jautresnės naujausių šios srities pasiekimų poveikiui aplinkai. EBPO tyrimo duomenimis, moterys visame pasaulyje yra linkusios jautriau reaguoti į ekologines problemas, dažniau rūšiuoja atliekas, perka ekologišką maistą ir ekologiniais ženklais pažymėtus produktus, taupo vandenį ir energiją, naudojasi energiją taupančiomis transporto priemonėmis. Tai taip pat gali pasireikšti tuo, kad moterys daugiau įgyvendina tvarias idėjas.
