Nors įrodymai grindžiami tik asmeniniais stebėjimais, šie rezultatai nėra beprecedenčiai – ir tyrimo autoriai tikisi, kad jų išsamiai aprašytos istorijos gali suteikti pacientams vilties bei nukreipti mokslininkus, tiriančius būsimą ligos gydymą, tinkama linkme.
Šiuo metu nėra jokių įrodymais pagrįstų „ilgojo“ COVID-19, dar vadinamo SARS-CoV-2 infekcijos poūmiais padariniais (PASC), gydymo būdų – tačiau antihistamininiai vaistai, regis, yra perspektyvi priemonė, nes juos paprastai saugu vartoti kasdien, jei tik jie nesikerta su kitais vaistais.
„Dauguma pacientų mums sako, kad paslaugų teikėjai kol kas dar nesugebėjo parekomenduoti kažko, kas iš tiesų padėtų, – sako slaugytoja Melissa Pinto iš Kalifornijos universiteto (UCI, JAV). – Jei atsirastų pacientų, norinčių išbandyti be recepto parduodamus antihistamininius vaistus, raginu juos tai daryti prižiūrint gydytojui. Kadangi paslaugų teikėjai gali nežinoti apie naujus galimus gydymo būdus, skatinčiau pacientus patiems savimi rūpintis ir apsvarstyti galimybę į susitikimus su paslaugų teikėjais atsinešti tokių tyrimų ir atvejų ataskaitų, kaip mūsiškė, kad būtų galima sukurti veiksmingą gydymo režimą“.
Pirmasis atvejis, kurį išsamiai aprašė UCI tyrėjai, susijęs su 40 metų sveikatos priežiūros darbuotoja, kuri buvo viena iš pirmųjų COVID-19 pacientų Jungtinėse Valstijose. Pacientė užsikrėtė maždaug 2020 m. sausį, o testavimo apimtys tuo metu buvo nedidelės. Praėjus trims dienoms po to, kai susirgo, pacientė teigė, kad ją pradėjo varginti galvos skausmas ir didžiulis nuovargis.
Po kelių dienų jai prasidėjo bėrimai, pasireiškė krūtinės skausmas, karščiavimas ir naktinis prakaitavimas. Infekcija truko 24 dienas, tačiau daugelis simptomų išliko ir vėliau. Tų pačių metų kovo mėnesį ji pranešė apie naujai paireiškusį simptomą – sąmonės aptemimą.
2020 m. birželį, išgėrusi antihistamininių vaistų nuo alergijos sūriui, moteris staiga pasijuto geriau. Ji pradėjo kasdien vartoti po 50 miligramų difenhidramino (įprasto be recepto parduodamo antihistamino, JAV vadinamo „Benadryl“) ir galiausiai apie tai pranešė savo gydytojui, kuris, siekdamas nustatyti tinkamą simptomus suvaldančią dozę, paskyrė kitokių vaistų.
Dabar pacientė jau daugiau kaip devynis mėnesius vartoja 50 mg hidroksizino pamoato, o jos nuovargio, sąmonės aptemimo, fizinio krūvio netoleravimo ir krūtinės skausmo simptomai beveik išnyko. Grįžusi į darbą pilnu etatu, ji sako, kad pasiekė maždaug 90 proc. iki ligos buvusio darbingumo.
Antrosios pacientės – vidutinio amžiaus mokytojos – istorija panaši. Praėjus mėnesiui po užsikrėtimo SARS-CoV-2, ją vis dar kankino sąnarių skausmai, nemiga, padidėjęs širdies plakimas ir negebėjimas tinkamai susikaupti. Praėjus metams, simptomai niekur nedingo.
Vieną dieną pacientė atsitiktinai pakeitė vartotą antihistamininį vaistą iš feksofenadino į 25 miligramus difenhidramino – nes pastarąjį buvo patogiau įsigyti. Kitą rytą ji pastebėjo, kad jos taip nebevargino sąmonės aptemimai, nebesijautė tokia pavargusi, todėl ir toliau vartojo šį vaistą. Dabar pacientė vartoja 25 mg difenhidramino vakarais ir 180 mg feksofenadino rytais – ir sako, kad jaučiasi net 95 proc. geriau.
Beveik visiškas abiejų pacienčių pasveikimas gan neįprastas, tačiau kaip minėta, tai nėra pirmosios tokio pobūdžio istorijos.
Ilgai trunkančio COVID-19 simptomai labai panašūs į mialginio encefalomielito/lėtinio nuovargio sindromo (ME/CFS), kuris dar nepakankamai ištirtas (tam neskiriama pakankamai finansavimo, nors tai paveikia iki 24 milijonų žmonių visame pasaulyje), požymius.
Dabar, kai toliau besitęsiant koronaviruso pandemijai „ilgojo“ COVID-19 – arba PASC – atvejų daugėja, mokslininkai pagaliau skiria dėmesio panašiems abiejų ligų simptomams.
Antihistamininius vaistus paprastai vartoja ME/CFS sergantys pacientai, nors 1996 m., atlikus nedidelį tyrimą, nustatyta, kad šis vaistas nepadėjo nė vienam iš 30 tyrimo dalyvių.
Tačiau neseniai gydytojai pradėjo raginti atnaujinti antihistamininių vaistų, kaip galimo ME/CFS gydymo būdo, tyrimus. Daliai ME/CFS sergančių pacientų buvo nustatyti pernelyg aktyvios imuninės sistemos ląstelių veiklos požymiai, kuriuos galbūt būtų galima numalšinti antihistamininiais vaistais.
Kai 2020 m. įsisiautėjo pasaulinė pandemija, tyrėjai, remdamiesi įrodymais, panašias sąsajas suvedė su COVID-19 liga.
2021 m., atlikus nedidelį 49-ių ilgai COVID-19 sirgusių pacientų tyrimą, nustatyta, kad jų imuninės sistemos parengtis buvo žymiai padidėjusi. Daugiau nei 70 proc. tyrimo dalyvių, kurie vartojo antihistamininius vaistus, pranešė apie klinikinį užsitęsusių simptomų palengvėjimą.
Norint išsiaiškinti, ar antihistamininiai vaistai iš tiesų padeda kovoti su ilgojo COVID-19 simptomais, reikės tolesnių tyrimų – tačiau šie du daug žadantys pacienčių atvejų aprašymai gali padėti šiam procesui įsibėgėti.
„Galimybė, kad lengvai prieinami, be recepto parduodami vaistai galėtų palengvinti kai kuriuos [„ilgojo“ COVID-19] simptomus, turėtų suteikti vilties maždaug 54 milijonams žmonių visame pasaulyje, kurie nuo šios ligos kenčia mėnesius ar net metus“, – teigia M.Pinto.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Journal for Nurse Practitioners“.
Parengta pagal „Science Alert“.
