Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) užkrečia ir naikina organizmo imunines ląsteles, vadinamas CD4 ląstelėmis – todėl šių ląstelių skaičius smarkiai sumažėja. Jei infekcija negydoma, ji progresuoja iki AIDS. Žmonėse, užsikrėtusiuose naujai atrasta ŽIV atmaina, vadinama VB atmaina, CD4 ląstelių skaičius mažėja maždaug dvigubai greičiau nei žmonių, užsikrėtusių artimomis ŽIV atmainomis, t.y. to paties genetinio potipio (B) atmainomis.
Praėjusią savaitę mokslininkai žurnale „Science“ paskelbė, kad negydant VB atmainos infekcijos, vidutiniškai per dvejus trejus metus nuo pirminės ŽIV diagnozės nustatymo išsivysto į AIDS. Su kitomis viruso versijomis panašaus laipsnio progresavimas vidutiniškai pasireiškia praėjus maždaug šešeriems-septyneriems metams nuo diagnozės nustatymo.
„Nustatėme, kad nuo diagnozės nustatymo iki „pažengusio ŽIV“ vidutiniškai išsivystoma per devynis mėnesius – jei nepradedamas gydymas ir jei diagnozė nustatoma dvidešimties-trisdešimties metų pacientams“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Oksfordo universiteto statistinės genetikos bei patogenų dinamikos vyresnysis tyrėjas Chrisas Wymantas. Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonėms liga progresuotų dar greičiau.
Laimei, atlikusi tyrimą komanda nustatė, kad antiretrovirusiniai vaistai – standartinis ŽIV gydymo būdas – taip pat gerai veikia VB atmainą, kaip ir kitas viruso versijas. „Sėkmingai gydomo asmens imuninės sistemos blogėjimas link AIDS sustabdomas ir sustabdomas jo viruso perdavimas kitiems asmenims“, – sako Ch.Wymantas.
„Autoriai naudoja atvejo tyrimą, kad pabrėžtų visuotinės galimybės gauti gydymą svarbą, – teigia tyrime nedalyvavusi Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos docentė Katie Atkins. – Tiek dėl to, kad norime tiesiogiai sumažinti be reikalo nuo AIDS mirštančių žmonių skaičių, tiek kaip priemonę sumažinti cirkuliuojančio viruso kiekį ir taip sumažinti naujų, mirtinesnių atmainų atsiradimo tikimybę“.
Kaip atmaina buvo atrasta
Ch.Wymantas ir tyrimo vyresnysis autorius, infekcinių ligų epidemiologas Christophe'as Fraseris yra pagrindiniai projekto „Beehive“, kuriuo siekiama geriau suprasti ŽIV biologiją, evoliuciją ir epidemiologiją, nariai. „2014 m. pradėtas „Beehive“ buvo sukurtas siekiant suprasti, kaip viruso pokyčiai, užkoduoti jo genetikoje, lemia ligų skirtumus, – aiškina Ch.Wymantas. – Projektas sujungia septynių nacionalinių ŽIV kohortų Europoje ir vienos Ugandoje duomenis“.
Analizuodama atliekamo tyrimo duomenis, komanda nustatė 17 asmenų, užsikrėtusių „išskirtiniu“ ŽIV variantu – ir visų jų kraujyje buvo stebėtinai didelė viruso koncentracija infekcijos pradžioje – nuo šešių mėnesių iki dvejų metų po diagnozės nustatymo. Penkiolika užsikrėtusiųjų buvo iš Nyderlandų, vienas – iš Šveicarijos ir vienas – iš Belgijos.
Komanda nustatė, kad naujai atrasta atmaina priklauso genetiniam B potipiui – giminingų ŽIV virusų grupei, kuri dažniausiai aptinkama Europoje ir JAV. Siekdami išsiaiškinti, ar Nyderlanduose galima rasti daugiau šios atmainos pavyzdžių, tyrėjai patikrino duomenis iš nacionaliniės ŽIV stebėjimo kohortos „Athena“ – didelės ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų, kuriems ŽIV diagnozė buvo nustatyta 1981-2015 m., grupės Nyderlanduose.
Viruso genetinės sekos duomenys buvo prieinami daugiau nei 8000 šių asmenų, iš jų apie 6700 buvo užsikrėtę B potipio virusu. Šioje grupėje tyrėjai nustatė 92 asmenis, užsikrėtusius išskirtine VB atmaina – taigi, iš viso jų buvo 109.
Remiantis turimais klinikiniais duomenimis, šių 109 asmenų organizmuose viruso koncentracija buvo nuo 3,5 iki 5,5 karto didesnė nei asmenų, užsikrėtusių kitomis B potipio atmainomis. O tuo metu, kai buvo nustatyta diagnozė, VB atmaina užsikrėtusių asmenų organizmuose CD4 ląstelių skaičius jau buvo mažesnis nei užsikrėtusiųjų kitomis atmainomis. Taigi, palyginus su kitais žmonėmis, kuriems neseniai buvo diagnozuotas ŽIV, VB atmaina užsikrėtusiųjų organizmuose CD4 ląstelių skaičius buvo mažesnis ir mažėjo greičiau.
Norėdami paaiškinti, kaip atsirado toks staigus virulentiškumo padidėjimas, tyrėjai grįžo prie VB varianto genomo ir ieškojo užuominų. Jie nustatė, kad šiame variante yra daug mutacijų, išsibarsčiusių po visą genomą, todėl bent kol kas tyrėjai negalėjo nustatyti vienos genetinės padidėjusio virulentiškumo priežasties.
„Mažai tikėtina, kad šį pokytį lemia viena mutacija ar net vienas genas, – teigia Kalifornijos universiteto (JAV) medicinos docentas Joelis Wertheimas, kuris tyrime nedalyvavo. – Labai įdomu išsiaiškinti, kaip veikia šis mechanizmas“, – sako jis.
Komanda, remdamasi turimais genetiniais duomenimis, sudarė schemą, vadinamą filogenetiniu medžiu – „labai panašią į įprastus žmonių genealoginius medžius“, kurie parodo, kaip glaudžiai skirtingi individai yra susiję tarpusavyje, aiškina Ch.Wymantas. Remdamiesi šiuo medžiu, jie apskaičiavo, kad VB variantas greičiausiai pirmą kartą atsirado devintojo dešimtmečio pabaigoje arba dešimtajame dešimtmetyje , Nyderlanduose. Maždaug tuo metu JAV Maisto ir vaistų administracija buvo ką tik patvirtinusi pirmąjį antiretrovirusinį ŽIV gydymą, o gydymo naudojant antiretrovirusinių vaistų derinius dar nebuvo, rašoma 2019 m. žurnale „Health Affairs“ paskelbtoje apžvalgoje.
„Per šį dešimtmetį Vakarų Europoje turėjo būti daug negydomų ŽIV užsikrėtusių asmenų, kurių viruso rezistentiškumas nebuvo nuslopintas, – teigia K.Atkins. – Toks asmenų, nešiojančių nenuslopintą virusą, skaičius galėjo būti pakankamai didelis, kad susidarytų nauja viruso atmaina“.
Sudarytas filogenetinis medis leidžia manyti, kad asmenys, kurie užsikrėtė VB variantu, nešiojo „virusus, kurie buvo neįprastai glaudžiai susiję tarpusavyje“, – sako Ch.Wymantas. Ši išvada rodo, kad nuo to laiko, kai asmuo užsikrėtė virusu, iki to momento, kai jis perdavė virusą kitam asmeniui, virusas mutavo nedaug.
Kitaip tariant, VB variantas yra ne tik labai pavojingas, bet ir labiau užkrečiamas nei kitos ŽIV versijos. Tačiau ši išvada nėra visiškai baigtinė – labiau baigtinis yra didesnio virulentiškumo įrodymas, nes medis tik netiesiogiai įrodo viruso užkrečiamumą, mano Ch.Wymantas.
Nuo tada kai devintajame arba dešimtajame dešimtmečiuose atsirado VB atmaina, maždaug iki 2010 m. užsikrėtusiųjų šia atmaina skaičius nuolat didėjo. Tuo pat metu pradėjo didėti naujų VB atvejų dalis tarp visų naujų B potipio atvejų. Komanda nustatė, kad šis padidėjimas pasiekė aukščiausią tašką apie 2008 m. – o vėliau nuolat mažėjo.
„Greičiausiai tai yra šalutinis reiškinys to, kad Nyderlanduose dedamos didelės pastangos mažinti bet kokio ŽIV, nepriklausomai nuo to, kokia tai bebūtų atmaina, perdavimą“, – teigia Ch.Wymantas. Autoriai pažymi, kad tuo metu absoliutus tiek VB, tiek ne VB diagnozių skaičius mažėjo, tačiau duomenyse yra tam tikrų neaiškumų dėl tikslaus VB ir ne VB infekcijų santykio.
J.Wertheimo teigimu, tai, kad aptiktas labai virulentiškas ŽIV variantas, nėra labai netikėta naujiena. „Šis atradimas atitinka ir evoliucijos teoriją, ir tendencijas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose per dešimtmečius didėja virulentiškumas, – aiškina jis. – Mane labiausiai stebina tai, kokia ryški ir skirtinga yra ši naujai aprašyta grupė“.
J.Wertheimas sako, kad tikisi, jog daugelis tyrėjų visame pasaulyje pradės tikrinti turimus duomenis, siekdami išsiaiškinti, ar VB variantas išplito ir už Nyderlandų ribų. „Taip pat man įdomu, ar panašūs variantai atsirado ir kitur pasaulyje“, – sako J.Wertheimas.
Išskyrus Šveicarijos ir Belgijos gyventojams nustatytus atvejus, tyrėjų komanda nerado jokių pirminių įrodymų, kad šis variantas būtų paplitęs už Nyderlandų ribų. Jie tyrė viešai prieinamas viruso genetines sekas ir nerado jokių pėdsakų, nurodančių, kad virusas rastas kur nors kitur – tačiau gali būti, kad yra dar bent keli užsikrėtusieji šia atmaina, kurie dar nenustatyti, pastebi Ch.Wymantas. „Viešai paskelbę VB atmainos genetinę seką, suteikiame galimybę kitiems tyrėjams įvairiose šalyse patikrinti savo privačius duomenis“, – teigia jis.
Būsimi VB atmainos tyrimai galėtų atskleisti, kaip ji taip greitai kaupiasi kraujyje ir naikina CD4 ląsteles, taip pat galėtų suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip ši atmaina išsivystė. Komanda rado įrodymų, kad laikui bėgant atmaina nuolat kaupė mutacijas vieną po kitos, tačiau negalėjo pasakyti, ar ši evoliucija vyko keliuose asmenyse, ar tik viename, sako Ch.Wymantas.
Ar verta susirūpinti?
„Visuomenei nerimauti neverta, – mano Ch.Wymantas. – Šios atmainos atradimas pabrėžia jau anksčiau pateiktų rekomendacijų svarbą: kad asmenys, kuriems gresia rizika užsikrėsti ŽIV, turėtų galimybę reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima anksti nustatyti diagnozę ir nedelsiant pradėti gydymą. Šie principai vienodai taikomi ir VB atmainai“.
Parengta pagal „Live Science“.
