Tik juos išgąsdino ne praėjusių metų gegužę iš Nyiragongo kalno išsiveržusi lava, o didžiulė potencialiai sprogstamų dujų koncentracija Kivu ežere – viename iš didžiųjų Afrikos riftinių ežerų, esančiame tarp Ruandos ir Kongo.
Pasak bendrovės „KivuWatt“, kuri pasitelkdama specifinį šio ežero vandenį, gamina elektrą, atstovo Francoiso Darchambeau, Kivu ežeras – šis žaliomis banguojančiomis kalvomis apsuptas tykus skaidrus vandens telkinys – iš tiesų visai nėra toks ramus, kaip atrodo.
Dėl tūkstančius metų trukusios vulkaninės veiklos Kivu gelmėse ištirpo didžiulės metano ir anglies dioksido sankaupos – kurių užtektų, kad jei jos išsiskirtų į aplinką, taptų pražūtingomis.
Jei įvyktų vadinamasis limninis išsiveržimas, jis sukeltų didžiulį dujų sprogimą, dėl kurio kiltų didelės bangos ir nuodingųjų dujų debesis, keliantis pavojų milijonų žmonių gyvybėms, sako „KivuWatt“ aplinkosaugos vadovas F.Darchambeau.
„Šį ežerą vadiname ežeru žudiku“, – AFP teigė limnologas.
Pasaulyje yra tik trys tokie ežerai: Kivu, Nyosas bei Monounas, esantis šiaurės vakarų Kamerūne.
Pastaruosiuose dviejuose praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje įvyko limniniai išsiveržimai, o Nyoso ežero katastrofa, išsiskyrus nuodingam anglies dioksidui uždusino daugiau kaip 1700 žmonių.
Tačiau šios katastrofos įvyko kaimo vietovėse – o panaši nelaimė, susijusi su Kivu, keltų grėsmę maždaug dviems milijonams žmonių, teigia F.Darchambo.
Tiek Ruandoje, tiek Kongo Demokratinėje Respublikoje daugelis žmonių gyvena baimindamiesi ežero keliamos grėsmės, o istorijų, kaip uždusę plaukikai dingsta ežero gelmėse, yra daugybė.
Pirmieji pasaulyje
Tačiau ežeras ne tik kelia pavojų, bet ir teikia vilčių.
Bendrovė „KivuWatt“, kuri teigia, kad tai vienintelis tokio pobūdžio projektas pasaulyje, įžvelgė galimybę panaudoti šias dujas energijos gamybai.
Norint pasiekti unikalią „KivuWatt“ plūduriuojančią platformą – kompaktišką vamzdžių ir plūdurų konstrukciją, aukščio kaip daugiaaukštis pastatas, prišvartuotą Ruandai priklausančioje ežero dalyje, reikia 20 minučių plaukti greitaeigiu kateriu.
Įrenginys su kurtinančiu riaumojimu iš maždaug 350 metrų gylio pumpuoja anglies dioksidu ir metanu prisotintą vandenį į paviršių. Kylant aukštyn, vanduo ir dujos – keičiantis slėgiui – atsiskiria.
„Tai tarsi atidarytum gazuoto gėrimo butelį“, – aiškina „KivuWatt“ direktorius Priyshamas Nundahas, kuris projektą apibūdina kaip „pusiaukelę tarp šiluminės ir atsinaujinančiosios energijos jėgainės“.
Išgautas metanas vamzdynu siunčiamas į antrinį įrenginį Ruandos krante, kur dujos paverčiamos elektra.
Anglies dioksidas pumpuojamas atgal į ežerą – į pakankamai didelį gylį, kad nebūtų pažeista subtili pusiausvyra.
Įmonė tikisi, kad pašalinus metaną, slėgis ežere ilgainiui sumažės – ir galbūt sumažės limninio išsiveržimo rizika.
„Buvo baisu“
Tačiau tokios nelaimės baimė vėl atgijo, kai 2021 m. pradžioje į šiaurę nuo Kivu esantis Nyiragongo – aktyvus ugnikalnis, esantis Kongo Demokratinėje Respublikoje – atgijo.
Dėl lavos srauto žuvo 32 žmonės, o regioną purtant žemės drebėjimams, buvo sugriauta šimtai namų. Be viso to, antroji lavos banga giliai į ežero gilumą nustūmė porciją žemių.
Iš savo stoties „KivuWatt“ inžinieriai stebėjo, kaip dangus tampa raudonu.
„Buvo labai baisu, – pasakoja P.Nundahas. – Kai žemės drebėjimai pradėjo vis kartos, ir vis dažniau... niekas negalėjo pasakyti, kas nutiks.“
Buvo svarstoma galimybė nutraukti darbą – tačiau inžinieriai laikėsi tvirtai. Veiklos sustabdymas būtų turėjęs rimtų pasekmių Ruandai: „KivuWatt“ pagamina apie 30 proc. šioje Rytų Afrikos valstybėje per metus suvartojamos elektros energijos.
Amerikiečių bendrovė „ContourGlobal“, kuriai priklauso „KivuWatt“, Kivu ežero įmonę įkūrė 2015 m. ir kurį laiką svarstė galimybę išplėsti jos pajėgumus nuo 26 iki 100 megavatų. Kita bendrovė nagrinėja galimybę pradėti savo 56 megavatų dujų gavybos įmonę.
Kiek laiko prireiks, kad šie didžiuliai dujų ištekliai būtų išeikvoti, priklausys nuo gavybos tempo, sako Šveicarijos vandens ir aplinkos tyrimų instituto mokslininkas Martinas Schmidas. „Vien su „KivuWatt“ prireiks, nežinau, šimtmečių, kad metano kiekis ežere tikrai sumažėtų“, – teigia jis.
Parengta pagal „Science Alert“.
