„Dirbant klinikinių bandymų direktoriumi, jums teks artimai bendradarbiauti su pažangiausiais gydytojais ir inžinieriais, o taip pat ir su pirmaisiais „Neuralink“ klinikinių bandymų dalyviais, – rašoma skelbime. – Padėsite suburti ir vadovausite komandai, kuri bus atsakinga už „Neuralink“ kompanijos klinikinius bandymus ir šios sparčiai besivystančios sferos teisinių normų kūrimą“.
„Neuralink“ jau implantavo mikrolustus į kiaulės Gertrūdos ir makakos Pager smegenis, kuri išmoko valdant mintimis žaisti kompiuterinį stalo tenisą. Implantas yra sudarytas iš monetos dydžio prietaiso ir daugybės [2000] plonų ir lanksčių elektrodų,kuriuos su smegenų ląstelėmis smegenyse sujungia siuvimo mašiną primenantis prietaisas.
Kad gautų JAV Maisto ir vaistų kontrolės agentūros (FDA) leidimą, kompanija privalo atlikti bandymus su nedidele žmonių grupe, kad įrodytų technologijos veikimą. Paskui turės būti atlikti dar vieni tyrimai, jau su didesne dalyvių grupe – kad būtų įrodytas implantacijos procedūros ir paties implanto saugumas, rašo „The Guardian“.
Neseniai duotame interviu „Neuralink“ technologijos atžvilgiu E.Muskas išreiškė atsargų optimizmą. Jis tikisi, kad pirmieji bandymai visam pasauliui ir reguliatoriui pademonstruos galimybę paralyžiuotiems grąžinti gebėjimą vaikščioti.
„Manau, „Neuralink“ patyrusiems stuburo traumą galėtų atkurti viso kūno funkcionavimą. „Neuralink“ gerai pasirodė su beždžionėmis – atlikome daug bandymų ir ką tik patvirtinome, kad implantas labai saugus ir patikimas ir prireikus, jį galima saugiai pašalinti“, – interviu „Wall Street Journal“ kalbėjo kompanijos vadovas.
Pernai, nepateikęs priežasčių, iš „Neuralink“ pasitraukė kompanijos prezidentas Maxas Hodakas. O anksčiau – didelė mokslininkų grupė, nepritarianti kompanijos etikai ir jos eksperimentams su gyvūnais – o taip pat rinkodariniu požiūriu į grynai mokslinius tyrimus.
