Kai kurie iš šių įvykių yra susiję su Mėnulio šviesa, kiti – su potvyniais ir atoslūgiais. Tačiau kai kurie iš jų neturi vienprasmiško paaiškinimo.
Pavyzdžiui, daugiau nei 50 metų kaupti ryklių užpuolimų duomenys rodo, kad rykliai dažniau įkanda žmonėms, kai Mėnulis pasiekia pilnaties fazę.
„Taip yra ne dėl to, kad tada daugiau šviesos ir rykliai naktį geriau mato. Dauguma ryklių užpuolimų įvyksta išvis dienos šviesoje“, – aiškina Luizianos valstijos universiteto (JAV) ekologas Steve'as Midway.
Taigi, kas tai nulemia? Nežinome. Šis ryšys gali būti ir atsitiktinis – tiesiog atsitiktinumas duomenyse – arba tai gali būti „mėnulio poveikio“ rezultatas.
Mėnulio poveikis – tai neįrodytas ryšys tarp Mėnulio fazių ir augalų bei gyvūnų aktyvumo Žemėje.
Pavyzdžiui, neseniai atliktoje metaanalizėje rasta įrodymų, kad gravitacijos sukeliami potvyniai ir atoslūgiai gali pakeisti gyvūnų ir augalų miegą, judėjimą ir augimą. Nors tikslus būdas, kaip tai vyksta, vis dar nėra žinomas.
Atrodo, kad pilnatis daro ypatingą įtaką jūrų gyvūnams – ir rykliai nėra išimtis. Jų judėjimas ir natūralūs maitinimosi įpročiai praeityje buvo susieti su Mėnulio ciklu.
Tačiau rykliai nėra vieninteliai dideli gyvūnai, kurių elgesys keičiasi artėjant pilnačiai. Nuo ryklių atakų labiausiai nukenčia banglentininkai – o geriausios sąlygos banglenčių sportui būna dagumaž per pilnatį.
Galbūt dėl mūsų pačių aktyvumo per pilnatį ryklių užpuolimų ir padaugėja – bet jei taip yra, būtų gerai žinoti, kaip mes išprovokuojame tokią agresiją.
„Nors tai nėra tvirtas įrodymas, kad ryklių išpuoliai dažniau nutinka per šviesesnę Mėnulio fazę (t.y. per pilnatį), šie rezultatai yra pirmas įvertinimas, kuriame pateikiami ryklių išpuolių, susijusių su Mėnulio fazėmis, duomenys – todėl juos reikia tirti toliau“, – rašo tyrimo autoriai.
Taip pat svarbu pažymėti, kad nors ryklių įkandimai skamba baisiai, iš tiesų jie pasitaiko gana retai. Šios žuvys vaidina svarbų vaidmenį vandenynų ekosistemose, nes yra saukščiausios mitybos grandies plėšrūnės. Daugelio ryklių rūšių populiacijos smarkiai mažėja arba keičiasi jų buveinės, tad gyvūnai yra stumiami arčiau žmonių apgyvendintų teritorijų.
Nors ryklių užpuolimų atvejų daugėja, nes daugėja žmonių, plaukiojančių šalia ryklių, žmonės šalia šių jūrų grobuonių be incidentų plaukioja daug dažniau, nei mums atrodo. Yra žinoma, kad rykliai nesitaiko į žmones kaip į grobį – tik kartais mus su juo supainioja.
Tyrimas apie tai paskelbtas žurnale „Frontiers in Marine Science“.
Pilnaties įtaka žmogui
Priešingai populiariai nuomonei, moksliniai duomenys rodo, kad Mėnulio pilnaties fazė žmogaus elgesiui jokios įtakos neturi.
Vienintelis poveikis, kurį pilnatis (ar kita fazė) galėtų daryti įtaką žmogaus elgesiui, yra Mėnulio skleidžiama (ar neskleidžiama) šviesa – bet mūsų gyvenime plačiai paplitęs dirbtinės šviesos naudojimas reiškia, kad daugelis mūsų cirkadinių ritmų jau prisitaikė prie naujų šviesos ir tamsos modelių, valdomų mūsų pačių.
Be to, palyginus su vienu gatvės žibintu (15 liuksų) arba mobiliojo telefono ekranu (40 liuksų), Mėnulio pilnatis dangų apšviečia vos 0,1-0,3 liukso šviesumu (daugų daugiausia - iki vieno liukso šviesumu, jei esate tropikuose).
O kaip pilnatis susijusi su nuotaikos ir psichinės sveikatos pokyčiais? Moksliniai įrodymai rodo, kad niekaip. 2017 m. tyrime mokslininkai išanalizavo 140 vietų ligoninės skubios pagalbos skyriaus registrus – ir nustatė, kad per visas keturias mėnulio fazes į skubios pagalbos skyrių dėl psichikos sutrikimų kreipėsi maždaug vienodas skaičius žmonių.
2006 m. atliktoje daugiau nei 10 000 medicininių įrašų iš įvairių įstaigų apžvalgoje nustatyta tas pat: jokio ryšio tarp pilnaties ir apsilankymų ligoninėje dėl psichiatrinių ar nuotaikos sutrikimų skaičiaus nebuvo.
Dešimtmečius – o gal net šimtmečius – žmonės atkakliai tikėjo, kad per pilnatį įvyksta daugiau užpuolimų, traumų ir savižudybių. Šias teorijas tikrino daugybė tyrėjų: jie tikrino įrašus, atliko savo tyrimus – ir priėjo prie išvados, kad Mėnulio pilnatis nesukelia jokio neįprasto žmonių elgesio padažnėjimo.
Tiesą sakant, du tyrimai net parodė, kad per pilnatį žmogžudysčių ir traumų atvejų net šiek tiek sumažėja.
Dar viena populiari, bet visiškai klaidinga hipotezė – esą jei Mėnulis sukelia vandenynų potvynius, o 60 proc. žmonių organizmo sudaro vanduo, tai pilnatis „per gravitaciją“ paveikia ir žmogaus organizmą.
Ši hipotezė neteisinga dėl bent kelių priežasčių. Pirmoji – potvyniai ir atoslūgiai nutinka nepriklausomai nuo Mėnulio fazės, t.y. dėl kintančios gravitacijos potvyniai ir atoslūgiai nutinka ne tik per pilnatį, bet ir esant kitomis Mėnulio fazėmis. Antra, potvyniai ir atoslūgiai nutinka ne visur: pavyzdžiui, Baltijos jūros vandens lygio Mėnulis niekaip neįtakoja.
Kodėl Atlanto vandenyne potvyniai vyksta, o Baltijos jūroje – ne? Į tai atsako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas: „Potvynio aukštį didele dalimi nulemia vandens telkinio plotis rytų-vakarų kryptimi. Gana neblogai tą galime įsivaizduoti tokiu būdu: Mėnulis kelia potvynio bangą tik tada, kai yra virš vandens telkinio.
Kuo platesnis telkinys, tuo ilgiau Mėnulis skrieja virš jo, todėl ir bangą pakelia aukštesnę. Baltijos jūra yra palyginus siaura, taigi ir potvynio bangų aukštis siekia ne daugiau keliolikos centimetrų. Tuo tarpu vandenynuose gali pasiekti ir keletą metrų.
Žinoma, įtakos turi ir vandens telkinio gylis (kontinentinis šelfas laužia bangas ir silpnina potvynius), pakrantė (stačios uolos ir nuožulnus paplūdimys bangas laužia skirtingai) ir įvairūs kiti reiškiniai“, – aiškina mokslininkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad potvynius nulemia ne tik Mėnulio, bet ir Saulės gravitacija.
Taigi, jei sutinkate, kad jūsų kūne vandens yra kiek mažiau nei Baltijos jūroje – galite būti ramūs: Mėnulio gravitacija ir jos sukeliami potvyniai jūsų neveikia. Priešingai nei galbūt ryklių, kuriems jūros ir vandenynai yra natūrali gyvenimo aplinka.
Parengta pagal „Science Alert“, healthline.com ir „Konstanta 42“.
