Pasaulis mokosi apie iRNR (informacinės RNR) vakcinas, kurios naudojamos COVID-19 prevencijai, bet ateityje gali saugoti ir nuo ŽIV/AIDS bei vėžio. Įprastai iRNR vakcinos turi būti laikomos šaltai – kad, paprastai tariant, nesugestų. Mokslininkai tobulina šią technologiją, kad vakcinas būtų galima laikyti ir transportuoti kambario temperatūroje, bet didelis proveržis šioje srityje dar nebuvo pasiektas. Tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai Riversaide pademonstravo įdomų vakcinų gamybos ir transportavimo metodą (na, beveik) – DNR su iRNR vakcinomis gali būti įterpta į augalų ląsteles, kur ji dauginasi ir leidžia augalui pagaminti tiek iRNR, kiek reikia tradiciniam skiepui.
Idealiu atveju, vienas augalas pagamintų tiek iRNR, kiek reikia vieno žmogaus vakcinacijai. Tai palengvintų dozės skyrimo užduotį. Šiuo metu mokslininkai testuoja šią prieigą su špinatais ir salotomis – ir teigia, kad ateityje ūkininkai galėtų auginti tokių modifikuotų augalų laukus. Šio metodo centre yra chloroplastai – ląstelių dalys, kurios konvertuoja saulės šviesą į energiją. Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad chloroplastai gali išskirti genus, kurie nėra natūralia augalo dalimi. Taigi, jie gali išskirti šį tą, kas būtų naudinga mūsų imuninei sistemai (ir kalbame ne apie vitaminus).
Reikalingi genai į augalą pristatomi pasitelkiant virusus. Žinoma, iRNR pristatymui į chloroplastus reikia ypatingai tikslios inžinerijos, bet pirminiai bandymai parodė, kad tai yra įmanoma. Ir tuomet augalas ramiai gamina iRNR.
Šio metodo sėkmė – galimybė santykinai natūraliomis priemonėmis gaminti iRNR vakcinas. Ir transportuoti jas nebūtinai labai šaltoje temperatūroje. Ar valgysime skiepus? Na, nebūtinai. Iki šios dalies mokslininkai dar nepriėjo. Labiau tikėtina tai, kad taip padidintas iRNR kiekis tuomet bus naudojamas įprastų vakcinų gamybai. Be to, mokslininkai šį metodą nori paversti įrankiu, kuris leistų augalus aprūpinti ir maistinėmis medžiagomis.
