Ekspertai teigia, kad remiantis dviejų šalių duomenų rinkiniais, galima daryti prielaidą, jog, norint apsaugoti nuo sunkios ligos asmenis, paskiepytus „AstraZeneca“ vakcina, reikalingos stiprinamųjų skiepų programos.ze
Škotijos duomenys parodė, kad palyginus su atvejais, kai žmonės užsikrėtė COVID-19 praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės, praėjus beveik penkiems mėnesiams po dvigubos vakcinacijos, tikimybė būti hospitalizuotam arba mirti nuo koronaviruso padidėjo maždaug penkis kartus.
Ekspertai teigia, kad vakcinos veiksmingumas pradeda mažėti praėjus maždaug trims mėnesiams, ir hospitalizacijos bei mirties rizika išauga daugiau nei dvigubai, jei lyginama su dviem savaitėmis po antrosios dozės.
Praėjus keturiems mėnesiams po antrosios vakcinos dozės, rizika padidėja tris kartus. Panašūs skaičiai buvo pastebėti ir Brazilijoje.
Mokslininkai galėjo palyginti Škotijos ir Brazilijos duomenis, nes šiose šalyse buvo panašus intervalas tarp dozių (12 savaičių) ir pirminiai skiepijamųjų prioritetai: žmonės, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti sunkia ligos forma bei sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai.
Tyrimo laikotarpiu dominuojantis variantas kiekvienoje šalyje buvo skirtingas – delta Škotijoje ir gama Brazilijoje – o tai reiškia, kad veiksmingumas greičiausiai sumažėjo dėl vakcinos silpnėjimo ir variantų poveikio.
Tyrimo metu taip pat buvo įvertintas vakcinos veiksmingumas panašiais dviejų savaičių intervalais, lyginant pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių rezultatus.
Tačiau ekspertai įspėjo, kad šiuos duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes vis sunkiau palyginti pasiskiepijusius asmenis su nepasiskiepijusiais asmenimis, kurių charakteristikos panašios – ypač vyresnio amžiaus žmonių grupėse, kuriose dabar skiepijama labai daug žmonių.
Šis tyrimas yra projekto EAVE II, kuriame naudojami anonimiški Škotijos pacientų duomenys ir kuriuo siekiama realiuoju laiku stebėti pandemiją ir vakcinavimą, dalis.
Tyrėjų komandą sudarė mokslininkai iš Edinburgo, Glazgo, Aberdyno, Stratklaido ir Šv.Andriaus universitetų, taip pat Škotijos visuomenės sveikatos, Velingtono Viktorijos , Fiocruz, Rio de Žaneiro valstijos ir Bahijos federalinio universitetų.
Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „The Lancet“.
„Vakcinos buvo pagrindinė kovos su pandemija priemonė, tačiau jau kurį laiką nerimą kelia jų veiksmingumo mažėjimas. Nustačius, kada „AstraZeneca“ vakcinos veiksmingumas pradeda silpnėti, vyriausybėms turėtų būti įmanoma parengti sustiprinamųjų skiepų programas, kurios užtikrintų maksimalią apsaugą, – sakė Edinburgo universiteto Ušerio instituto direktorius ir EAVE II tyrimo vadovas profesorius Azizas Sheikhas. – O jei turite teisę gauti papildomą skiepą ir dar jo negavote, primygtinai rekomenduoju nelaukiant jam užsiregistruoti“.
„Mūsų atlikta Škotijos ir Brazilijos nacionalinių duomenų rinkinių analizė rodo, kad „AstraZeneca“ vakcinos veiksmingumas gerokai sumažėjo, o apsauga nuo sunkios COVID-19 formos laikui bėgant mažėja, – teigė Glazgo universiteto profesorius Vittalas Katikireddis. – Tyrėme du milijonus žmonių Škotijoje ir daugiau kaip 42 milijonus žmonių Brazilijoje, kurie buvo gavę „AstraZeneca“ vakcinos dozes. Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po antrosios dozės gavimo, atsižvelgiant į infekcijų dažnio pokyčius ir daugelį kitų veiksnių, rizika patirti COVID-19 nulemtą hospitalizaciją arba mirtį buvo maždaug penkis kartus didesnė nei didžiausios apsaugos nuo vakcinos laikotarpiu“.
Anot jo, šis atliktas tyrimas pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau gauti stiprinančiąsias vakcinos dozes, net jei esate gavę dvi „AstraZeneca“ vakcinos dozes.
Tyrimą finansavo Medicininių tyrimų taryba, Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų ir inovacijų pramonės strategijos iššūkių fondas, JK Nacionalinis sveikatos tyrimų institutas ir Jungtinės Karalystės sveikatos duomenų tyrimų institutas, taip pat jį parėmė Škotijos vyriausybė.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
