Praėjus maždaug 3000 metų po Amenhotepo palaidojimo, tyrėjų komanda, naudodama kompiuterinę tomografiją, pirmą kartą skaitmeniniu būdu pasiekė jo kūną, virtualiai pažvelgdama pro daugybę sluoksnių – ir atskleidė, kaip valdovas būtų atrodęs gyvas.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad faraonas, valdęs maždaug 1525-1504 m. pr.m.e., mirties metu buvo 35 metų amžiaus ir 169 cm. ūgio. Be to, jis buvo apipjaustytas ir turėjo gerus dantis, sako tyrėjai. Po vyturais slypi 30 amuletų, taip pat „unikalus auksinis diržas su aukso karoliukais“, – pranešime teigia tyrimo bendraautorė ir Kairo universiteto Medicinos fakulteto radiologijos profesorė Sahar Saleem.
Šis diržas galėjo turėti „magišką reikšmę“, o amuletai „kiekvienas atliko tam tikrą funkciją, kad padėtų mirusiam karaliui pomirtiniame gyvenime“, – sako buvęs Egipto senienų ministras ir gruodžio 28 d. žurnale „Frontiers in Medicine“ paskelbto naujo tyrimo bendraautorius Zahi Hawassas.
„Amenhotepo I mumija dėvi specialų diržą. Senovės egiptiečiai tokius papuošalus nešiojo aplink juosmenį. Kai kurie diržai, kaip ir šis, šonuose turi kriauklių amuletus“, – pasakoja S.Saleem.
Amenhotepas I
Amenhotepo I valdymo laikotarpiu, kai valdė XVIII dinastija, Egiptas išsiplėtė į šiaurinį Sudaną. Faraonas inicijavo statybų programą, pagal kurią buvo pastatyta arba išplėsta daugybė šventyklų. Niekas nežino, kaip faraonas mirė – ir kur jis iš pradžių buvo palaidotas.
Prancūzų egiptologo Gastono Maspero vadovaujama komanda 1881 m. kartu su keliomis kitomis mumijomis rado Amenhotepo mumiją kapavietėje vakariniame Tėbų krante (dabartiniame Luksore). Jo mumija buvo patalpinta į kapavietę kažkada XXI dinastijos laikais (apie 1070-945 m. pr.m.e.) – jau po to, kai senovėje ji buvo apiplėšta.
Tyrėjai nustatė, kad plėšikai apgadino faraono kūną. „Kompiuterinės tomografijos vaizdai rodo Amenhotepo I mumijos pažeidimų mastą: kaklo lūžius ir galvos nupjovimą, didelį priekinės pilvo sienelės defektą ir galūnių, įskaitant dešinę ranką ir pėdą, atskyrimą“, – žurnale rašo S.Saleem ir Z.Hawassas.
Tyrėjai nustatė, kad senovės Egipto šventikai sutvarkė mumiją, sugrąžindami atskirtas galūnes į jų vietas ir naudodami dervą, kuri padėjo sulipdyti mumijos dalis – ir pervyniojo mumijos dalis naujais vyturais.
„Įrodėme, kad bent jau Amenhotepo I atveju XXI dinastijos šventikai su meile sutvarkė kapų plėšikų padarytus sužalojimus, sugrąžino faraono mumijai buvusią garbę ir išsaugojo puošnius papuošalus bei amuletus“, – teigia S.Saleem.
Dėl ko mirė faraonas, neaišku. „Negalėjome rasti jokių žaizdų ar deformacijų, atsiradusių dėl ligos, kad galėtume pagrįsti mirties priežastį“, – sako mokslininkė
Skenavimas atskleidė, kaip faraonas atrodė, kai buvo gyvas. „Atrodo, kad Amenhotepas I fiziškai buvo panašus į savo tėvą [Ahmozę I]: jis turėjo siaurą smakrą, mažą siaurą nosį, garbanotus plaukus ir šiek tiek atsikišusius viršutinius dantis“, – pasakoja radiologijos profesorė.
Dauguma faraonų mumijų iki šiol jau yra fiziškai išvyniotos – arba išsamiai ištirtos naudojant kompiuterinę tomografiją, teigia mokslininkai, pažymėdami, kad Amenhotepas I buvo viena iš nedaugelio karališkųjų mumijų, kurios iki šiol dar nebuvo išsamiai ištirtos.
„Tai, kad Amenhotepo I mumija šiais laikais niekada nebuvo išvyniota, suteikė mums unikalią galimybę: ne tik ištirti, kaip jis iš pradžių buvo mumifikuotas ir palaidotas, bet ir tai, kaip su juo elgėsi ir kaip jį antrą kartą, praėjus šimtmečiams po jo mirties, perlaidojo vyriausieji Amono šventikai“, – aiškina S.Saleem.
Gali būti ir taip, kad auksinį diržą Amenhotepui I uždėjo būtent pastarieji, sako Kalifornijos universiteto egiptologijos profesorė Kara Cooney, nedalyvavusi tyrime.
Pasak jos, aukštieji Amono šventikai, kurie XXI dinastijos laikotarpiu faktiškai kontroliavo dalį Egipto, laikė Amenhotepą I protėviu ir galėjo pademonstruoti savo prielankumą faraonui uždėdami jam šį diržą. Mokslininkė žada, kad šią temą plačiau aptars būsimoje knygoje „Recycling for death“, kurią išleis Amerikos universiteto Kaire leidykla.
Parengta pagal „Live Science“.
