Tačiau šį klausimą – kada po pandemijos gyvenimas sugrįš į normalias vėžes? – nagrinėja ir Didžiosios Britanijos Nacionalinis statistikos biuras (ONS). 2020 m. kovo 27 d. jis pradėjo klausinėti britų, kada jų manymu gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Apklausa buvo pradėta netrukus po to, kai nuvilnijo pirmoji pandemijos banga, sparčiai daugėjant COVID-19 atvejų ir mirčių. Didžioji Britanija kaip tik gyveno pirmąsias pirmojo karantino dienas.
Šią apklausą ONS vykdė vienuolika dienų. Tuo metu tik 15 proc. gyventojų teigė nežinantys, kada gyvenimas grįš į įprastas vėžes – ir tik 11 proc. gyventojų manė, kad pandemija gali užtrukti metus ar ilgiau. Likusieji trys ketvirtadaliai manė, kad gyvenimas grįš į įprastas vėžes sugrįš per metus, t. y. iki 2021 m. balandžio.
Tada niekas negalvojo, kad gyvenimas negrįš į įprastas vėžes taip ilgai. Dauguma tikėjosi, kad viskas normalizuosis per šešis mėnesius.
Per kitus 20 mėnesių ONS atliko dar 76 apklausas – paprastai po vieną kas savaitę. Kiekvienoje apklausoje buvo užduodamas tas pats klausimas apie tai, kada Didžiosios Britanijos gyventojai mano, kad gyvenimas gali grįžti į įprastas vėžes.
Iki 77-osios apklausos, kuri baigėsi 2021 m. lapkričio 14 d., žmonių, teigiančių, kad nėra tikri, kada gyvenimas grįš į įprastas vėžes, dalis padvigubėjo iki 31 proc. Manančiųjų, kad prireiks mažiausiai metų, kol gyvenimas grįš į normalią būseną, dalis patrigubėjo iki 35 proc. Dar 14 proc. apklaustųjų manė, kad gyvenimas į įprastas vėžes jau niekada nebegrįš. O manančiųjų, kad gyvenimas grįš į normalias vėžes per metus, sumažėjo nuo trijų ketvirtadalių iki penktadalio.
Iki šiol neapibrėžtumas didėjo dviem bangomis. Pirmoji neapibrėžtumo banga piką pasiekė 2020 m. rugpjūtį, kai COVID-19 atvejų ir mirčių skaičius D.Britanijoje buvo artimas nuliui. Vėliau neapibrėžtumo lygis tiesiškai mažėjo iki 2021 m. sausio vidurio. Tuo metu žmonės manė geriau žinantys, kas gali nutikti toliau, nei bet kuriuo kitu 77 apklausų metu. Tačiau po to pamažu, bet užtikrintai atsirado neužtikrintumas, kas gali būti ateityje. Gali būti, kad antroji netikrumo banga dar nepasiekė aukščiausio savo taško.
Normalumą apsibrėžiame mes patys
Kažkuriuo metu atsiras toks gyvenimo būdas, kurį dauguma iš mūsų apibūdins kaip normalų – taip būna visada, sako profesorius D.Dorlingas. Tačiau pasak jo, tai bus nauja norma.
„Pandemija mūsų mintyse turi visai kitokių posūkių nei pandemija, kuri matuojama susirgimais, hospitalizacijomis ir mirčių skaičiumi. Kadangi pandemija egzistuoja ne tik mūsų galvose, bet ir fiziniame pasaulyje, ji iš dalies susijusi su mumis – su tuo, kaip kiekvienas iš mūsų jaučiamės. Todėl normalumas grįš ne tada, kai gyvenimas vėl bus toks, koks buvo iki 2020 m. – o tada, kai pajusime, kad viskas vėl tapo normalu“, – teigia mokslininkas.
Naujausioje iš 77 apklausų trys iš penkių britų suaugusiųjų teigė, kad „per pastarąsias septynias dienas vengė fizinio kontakto su kitais asmenimis už savo namų ūkio ribų“. Du iš penkių nurodė, kad „per pastarąsias septynias dienas jų namuose buvo tik artimiausi šeimos nariai“. Nė vienas iš šių rodiklių nepasikeitė, palyginus su ankstesne apklausa. „Jei, pavyzdžiui, toks elgesio modelis ir toliau panašiai nesikeis, gali būti, kad laikui bėgant tai ims atrodyti kaip normalumas“, – aiškina D.Dorlingas.
Kita vertus, klausimas, kurį ONS dabar uždavė 77 skirtingoms (atsitiktinai parinktoms) žmonių grupėms, nėra konkrečiai apie pandemiją – tai klausimas apie „gyvenimą“ išvis, atkreipia dėmesį Oksfordo mokslininkas. Anot jo, labai tikėtina, kad iš pradžių dauguma žmonių į klausimą atsakė pirmiausia galvodami apie pandemiją, tačiau laikui bėgant pasikeitė ir kiti gyvenimo aspektai.
„Dalykai visada keičiasi. Žmonių atsakymuose tai galėjo atsispindėti ir, nepaisant pandemijos, jie galėjo apibrėžti normalumą kaip praeitį, kurios neįmanoma susigrąžinti“ – rašo D.Dorlingas.
„Dabar esame labai arti to, kad dauguma suaugusiųjų mano, jog prireiks mažiausiai metų (iki 2023 m.), kol vėl viskas taps normalu – arba kad tas „normalumas“ niekada nebesugrįš. O iš tų, kurie taip nemano, dauguma vis labiau abejoja, kas bus, – sako jis. – Kažkuriuo metu dauguma mūsų pripras prie to, kaip viskas pasikeitė, ir tokį pasikeitusį pasaulį pradės laikyti normaliu. Tiems iš mūsų, kurie išgyveno pandemiją, ji įsirėš į atmintį visam laikui. Tačiau tai, kaip žvelgsime atgal ir prisiminsime pandemiją bei laikus iki 2020 m. kovo, nuolat keisis“.
Parengta pagal „The Conversation“.
