Galbūt internete jau pastebėjote antraštes, kuriose šios išvados vadinamos „nauja viltimi“ kovoje su COVID-19 – tačiau kiek iš tiesų galime džiaugtis? Ar ši guma veiktų prieš naujausią susirūpinimą keliantį variantą omikron?
Kaip pasakoja G.C. Roberts įrodymai rodo, kad SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių seilėse yra didelis viruso kiekis. Todėl JAV mokslininkai norėjo ištirti, ar specialiai sukurta kramtomoji guma galėtų sumažinti viruso kiekį burnoje ir taip potencialiai sumažinti jo plitimą.
Kramtomosios gumos kramtymas siekiant sustiprinti burnos sveikatą nėra nauja idėja. Tyrimai parodė, kad kramtomosios gumos, kurių sudėtyje yra tam tikrų medžiagų – pavyzdžiui, kalcio ir bikarbonato – gali pagerinti burnos sveikatą, sumažinti dantų problemas ir kenksmingų bakterijų skaičių.
Tačiau toks specifinis nusitaikymas į virusą yra naujas metodas.
SARS-CoV-2 patenka į žmogaus ląsteles prisitvirtinęs prie ACE2 baltymų, kurie yra ant tam tikrų mūsų kūno ląstelių paviršiaus.
Pasak virusologės, tyrėjai pagamino kramtomąją gumą, kurioje yra didelis kiekis augalinės kilmės ACE2 baltymų – tikėdamiesi, kad kramtomojoje gumoje esantys ACE2 baltymai gali „sulaikyti“ viruso daleles burnoje, sumažindami galimybę joms užkrėsti žmogiškąsias ląsteles.
Norėdami patikrinti kramtomosios gumos efektyvumą, tyrėjai paėmė COVID-19 sergančių pacientų seilių mėginius ir sumaišė juos su kramtomosios gumos milteliais. Mokslininkai nustatė, kad apdorotose seilėse SARS-CoV-2 viruso dalelių skaičius gerokai sumažėjo – palyginus su tais, kurie buvo apdoroti placebu (ta pačia guma, bet be ACE2 baltymo).
Tyrėjai taip pat įrodė, kad guma neleido pseudotipiniam virusui (nekenksmingam virusui, kurio paviršiuje yra SARS-CoV-2 smaigalio baltymas) užkrėsti ląstelių laboratorijoje. Vos 5 miligramai gumos buvo susiję su žymiai mažesniu viruso patekimu į ląsteles, o 50 mg sumažino viruso patekimą į ląsteles 95 procentais.
Tai rodo, kad ACE2 guma smarkiai trukdo SARS-CoV-2 smaigalio baltymui užkrėsti ląsteles.
Kodėl reikia vertinti atsargiai
Nors šie rezultatai atrodo daug žadantys, G.C. Roberts perspėja, kad yra keletas priežasčių, dėl kurių kol kas negalime laikyti šios gumos pandemiją išsprendžiančia priemone. Pirma, tai ankstyvosios stadijos tyrimai, t.y. eksperimentai buvo atliekami laboratorijoje kontroliuojamomis sąlygomis, o ne su tikrais žmonėmis.
Laboratorinio eksperimento sąlygos skiriasi nuo sąlygų žmogaus burnoje. Nors tyrėjai, naudodami kramtymo imitatorių, įrodė, kad kramtymo judesiai neturi įtakos kramtomosios gumos ACE2 baltymo vientisumui, yra kitų klausimų, į kuriuos dar neturime atsakymų.
Pavyzdžiui, ar žmogaus burnos aplinka – kūno temperatūra ir burnos bakterijos – gali turėti įtakos tokios kramtomosios gumos veiksmingumui? Ir kiek ilgai efektyviu išliktų vienas gumos gabalėlis? Jei tyrimas pasieks šį etapą, bus įdomu sužinoti, ar guma žmonėms turės panašų poveikį kaip ir laboratorijoje.
Antra, nors guma gerokai sumažino užsikrėtimą virusu, kuriame buvo SARS-CoV-2 smaigalys, mokslininkai savo eksperimentuose nenaudojo „pilno“ koronaviruso.
Nors jų naudotas metodas – viruso pseudotipavimas – yra išbandytas mokslinis metodas viruso patekimui į ląsteles įvertinimui, būtų įdomu sužinoti, kaip guma veikia visą SARS-CoV-2 virusą.
Kalbant apie tai, ar kramtomoji guma bus veiksminga skirtingų viruso atmainų atveju – pavyzdžiui, omikron – virusologijos principai leidžia būti optimistiškais.
Nepriklausomai nuo varianto ir jo mutacijų, SARS-CoV-2 patenka į žmogaus ląsteles prisitvirtindamas prie ACE2 baltymų, o tai ir yra pagrindinis gumos veikimo principas. Vis dėlto tai dar vienas klausimas, į kurį atsakymo tikrai nesužinosime, kol produktas nebus išbandytas realiose sąlygose, sako Lidso profesorė.
Galiausiai svarbu suprasti, kam skirta ši guma, teigia ji. Tyrėjai nurodo, kad pagrindinė jos paskirtis būtų sumažinti viruso plitimą tarp žmonių, sergančių COVID-19 – kad jie neperduotų viruso kitiems asmenims, ypač klinikinėje aplinkoje.
Neaišku, kaip gerai tokia guma veiktų kaip profilaktinė priemonė, apsauganti neužsikrėtusius žmones nuo užsikrėtimo virusu – ypač kai SARS-CoV-2 gali būti perduodamas keliais būdais, įskaitant akis, nosį ir burną.
Vis dėlto ši guma gali turėti įdomių perspektyvų klinikinėje aplinkoje: pavyzdžiui, mažinti viruso plitimą odontologijos kabinetuose arba ligoninių palatose. Kartu su dabartiniais metodais – tokiais kaip kaukės dėvėjimas, vėdinimas ir skiepijimas – ji galėtų tapti dar vienu ginklu arsenale, siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui.
Tačiau prieš pradedant ją kramtyti, reikia atlikti tolesnius tyrimus, sako G.C. Roberts.
Parengta pagal „The Conversation“.
