Šis atradimas aprašytas straipsnyje, paskelbtame „Research Square“ – tačiau svarbu pažymėti, kad dėl greito tyrimo pobūdžio jis dar nėra recenzuotas.
Virusas, kurį atradę tyrėjai pavadino RhGB01, priklauso sarbekovirusų šeimai, kuriai taip pat priklauso dabartinę COVID-19 pandemiją sukėlęs virusas SARS-CoV-2 ir SARS-CoV, nulėmęs 2003 m. SARS protrūkį. Naujai atrastas virusas pasižymi dvigubu išskirtinumu: jis yra pirmasis su SARS susijęs koronavirusas, aptiktas Jungtinėje Karalystėje – ir pirmasis virusas, aptiktas mažajame pasagnosiame šikšnosparnyje.
„Pasagnosiniai šikšnosparniai gyvena Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje, o mūsų tirti šikšnosparniai yra vakarinėse šių žemynų dalyse“, – aiškina Rytų Anglijos universiteto biologijos mokslų mokyklos profesorė ir naujai atsirandančių zoonotinių ligų ekspertė Diana Bell. Nors iki šiol artimiausi SARS-CoV-2 giminaičiai buvo rasti pasagnosių šikšnosparnių organizmuose Laose ir Kinijoje, šis atradimas „rodo, kad jie paplitę dar labiau“, sako mokslininkė.
„Mūsų išvados rodo, kad reikia atlikti griežtus šių tipų virusų genotipų tyrimus viso pasaulio šikšnosparnių populiacijose, – teigia ji. – Be to, kyla svarbus klausimas, kokie kiti gyvūnai yra tokių virusų nešiotojai“.
Bet kodėl nėra pagrindo nerimauti? Londono zoologijos draugijos profesoriaus Andrew Cunninghamo teigimu, naujai atrastas virusas „nekelia grėsmės žmonėms“. Pasak jo, skirtingai nei SARS-CoV-2, kuriuo žmonės užsikrečia taip lengvai, kad per pastaruosius dvejus metus dėl to kurtos ir sąmokslo teorijos, RhGB01 „nesuderinamas su gebėjimu užkrėsti žmogaus ląsteles“, nes jo receptorių surišimo domenas, t.y. viruso dalis, kuri prisitvirtina prie šeimininko ląstelių ir jas užkrečia, pernelyg skiriasi nuo SARS-CoV-2, kad keltų grėsmę.
Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl prireikė tiek daug laiko naujam virusui aptikti. Jis „beveik neabejotinai“ buvo šikšnosparniuose „labai ilgą laiką – tikriausiai daug tūkstančių metų“, – aiškina D.Bell. Mokslininkės teigimu, „anksčiau apie jį nežinojome, nes tai pirmas kartas, kai tokie tyrimai buvo atlikti su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais šikšnosparniais“.
„Jau žinome, kad daugelyje kitų žinduolių rūšių taip pat yra įvairių koronavirusų, – sako zoonotinių ligų ekspertė. – Tai yra atvejis, kai, jei ieškai, tai ir randi“.
Tačiau yra vienas scenarijus, kuriam susiklosčius virusas gali tapti didele problema: jei jis mutuotų. Tyrėjai įspėjo, kad taip gali atsitikti, jei COVID-19 virusu užsikrėtęs žmogus perduotų virusą šikšnosparniui, užsikrėtusiam RhGB01 – toks šikšnosparnis taptų „viruso mutacijų katilu“, sako A.Cunninghamas.
„Jei šikšnosparnis, užsikrėtęs mūsų nustatyta RhGB01 infekcija, užsikrėstų SARS-CoV-2, kiltų pavojus, kad šie virusai susikryžmintų ir atsirastų naujas virusas, kuris užkrėstų žmones, – aiškina jis. – Užkirsti kelią SARS-CoV-2 perdavimui iš žmonių šikšnosparniams ir taip sumažinti viruso mutacijos galimybes yra labai svarbu, nes šiuo metu vykdoma pasaulinė masinio skiepijimo nuo šio viruso kampanija“.
Su šia nuomone sutinka ir D.Bell: „Visi, kurie susiduria su šikšnosparniais ar jų išmatomis – pavyzdžiui, šikšnosparnių gelbėtojai ar speleologai – turėtų dėvėti tinkamas asmenines apsaugos priemones, kad sumažintų mutacijos riziką“.
Tyrėjų teigimu, šis atradimas suteikia svarbių žinių apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis bendraujant su laukiniais gyvūnais, net jei tai daroma siekiant jiems padėti ar juos gelbėti.
„Šikšnosparnių gelbėtojas, prižiūrintis išgelbėtą gyvūną ir užkrėtęs jį SARS-CoV2, galėtų sukelti genetinę rekombinaciją, jei šikšnosparnis jau nešiotų kitą sarbekovirusą, – aiškina mokslininkė. – Visame pasaulyje turime taikyti griežtas taisykles visiems, dirbantiems su šikšnosparniais ir kitais laukiniais gyvūnais“.
Parengta pagal „IFL Science“.
