Arizonos universiteto Ekologijos ir evoliucinės biologijos katedros mokslininkas Michaelas Worobey'us žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje apibendrino svarbiausius įvykius nuo 2019 metų gruodžio iki 2020 metų sausio mėnesio.
Jis sudarė pirmųjų žinomų atvejų laiko juostą, sudarytą iš įvairių šaltinių, įskaitant laikraščių pranešimus ir prieinamus ligoninių duomenis.
Pasak M.Worobey'aus, tai, kad dauguma pirmųjų simptominių atvejų gali būti siejami su Huanano gyvūnų turgumi, yra „svarus įrodymas“, kad pandemija kilo būtent šiame turguje.
Tačiau kol kas nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kadangi nėra mėginių iš turguje protrūkio metu parduotų gyvūnų, o Huanano turgus buvo greitai uždarytas ir dezinfekuotas, rašo jis.
Tačiau tai nereiškia, kad tą protrūkį gaubianti paslaptis niekada nebus atskleista.
Įtikinamų įrodymų būtų galima gauti išanalizavus ankstyvųjų atvejų Uhane erdvinius modelius ir papildomus genomų duomenis, gautus iš didesnio skaičiaus to meto pacientų mėginių.
„Nuo šių pastangų priklauso, ar pavyks užkirsti kelią būsimoms pandemijoms“, – sakė jis.
Pirmą kartą virusas Uhano mieste pasirodė 2019 metų pabaigoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupei buvo leista nuvykti į Kiniją daugiau nei po 12 mėnesių, tačiau ji grįžo be aiškių rezultatų.
Grupė pranešė, kad nėra visiškai aišku, ar pandemija kilo būtent turguje.
Kinija nenori leisti atlikti tolesnių tyrimų vietoje. JAV vyriausybė yra viena iš tų, kurios kaltina Kiniją slepiant informaciją nuo ekspertų.
Pekinas kaltina JAV ir kitas šalis, kad jos naudojasi pandemija ir jos priežasčių paieškomis, siekdamos pradėti politinius išpuolius.
