Kaip ir liūdnai pagarsėjusiais Le Grêlé, Golden Steit žudiko ir kai kurių Johno Wayne Gacy aukų atvejais, D.Fulleris buvo identifikuotas sutapatinus jo DNR su duomenų bazėje esančia giminaičio genetine medžiaga. Tačiau kelias iki šio atradimo buvo ilgas – o istorija, kaip buvo išaiškintos šie nusikaltimai, yra trijų dešimtmečių mokslo pažangos istorija.
1987 m., kai buvo pradėtos dvi žmogžudysčių bylos, DNR profiliavimas buvo dar pernelyg primityvus, kad padėtų policijai surasti žudiką. Tiesą sakant, tyrėjai tuo metu net negalėjo tvirtai pasakyti, kad žmogžudystes įvykdė tas pats asmuo. Nusikaltimų aukos – Wendy Knell ir Caroline Pierce – gyveno tame pačiame mieste, tačiau daugiau niekas jų nesiejo. Moterų mirtys taip pat atrodė nepanašios: W.Knell buvo nužudyta pirmoji: birželio 24 d. rytą ji buvo rasta savo lovoje sumušta ir uždusinta – vietos policijos teigimu, ji buvo išprievartauta mirties metu arba po jos.
C.Pierce buvo nužudyta po maždaug penkių mėnesių. Jos kūnas buvo rastas vandenyje pakelės griovyje, už daugiau nei 64 km nuo jos gyvenamosios vietos – prieš tris savaites ji buvo pagrobta iš namų. Tačiau ji taip pat buvo seksualiai prievartaujama, mušama ir smaugiama. Policija įtarė, kad šios dvi žmogžudystės susijusios, tačiau negalėjo to įrodyti. Jiems pavyko surinkti įkalčius iš abiejų įvykio vietų, tačiau, esant dar aštuoneriems metams iki Jungtinės Karalystės nacionalinės DNR duomenų bazės sukūrimo ir nesant sulaikytų akivaizdžių įtariamųjų, bylos tyrėjai negalėjo surinktais įrodymais efektyviai pasinaudoti.
Tačiau 1999 m. DNR ekspertizė jau buvo pasiekusi visai neblogą lygį ir vietos policija iš naujo išnagrinėjusi bylą, pirmą kartą galėjo sudaryti išsamų W.Knell žudiko DNR profilį, pagal ant jos patalynės paliktus įkalčius – tačiau DNR duomenų bazėje nebuvo rasta jokių atitikmenų.
Prireikė dar 20 metų, kad C.Pierce būtų susietas su šia byla. Dalį DNR mėginio pagaliau pavyko išgauti iš spermos, rastos ant jos pėdkelnių – vienintelio drabužio, su kuriuo ji buvo rasta – nepaisant to, kad jos kūnas tris savaites praleido vandenyje. DNR sutapo su W.Knell namuose rastais mėginiais.
Be to, 2019 m. buvo sukurtas naujas kriminalistikos metodas – šeiminė DNR. Užuot tikrinę DNR įrodymus nacionalinėje duomenų bazėje ir tikėjęsi, kad žudikas pateko į sistemą, šeiminė DNR leido tyrėjams nustatyti asmenis, kurie buvo jo giminaičiai. Tai tas pats metodas, kuris 2018 m. į teismą atvedė žudiką Williamą Earlą Talbotą II – tuo atveju nusikaltėlis buvo surastas pagal mėginius, kuriuos komercinėms DNR tyrimų bendrovėms atsiuntė jo pirmos ir antros eilės pusbroliai.
„[Šeiminė DNR] buvo labai svarbi“, – BBC sakė Kento tyrėjams patarinėjęs Noelis McHughas, dabar dirbantis JK Nacionalinėje Nusikaltimų tyrimų agentūroje. – [Ji] leido tyrėjams sumažinti 6,5 mln. profilių nacionalinėje DNR duomenų bazėje iki tinkamo skaičiaus, kuris galiausiai padėtų nustatyti žudiko tapatybę“.
Detektyvai, galiausiai turėdami tik 90 pavardžių, pradėjo vieną po kito išbraukinėti įtariamuosius: jie keliavo po Jungtinę Karalystę, lankė sąraše esančius asmenis ir rinko savanoriškai duodamus DNR mėginius. Artimiausias atitikmuo buvo D.Fullerio giminaitis.
Nuo tada įrodymai ėmė dėliotis į vietas: policija net rado dienoraščio įrašų, kuriuose aprašyti jo apsilankymai moterų darbo vietose. Buvo rastos nuotraukos, kuriose D.Fulleris dėvėjo to paties gamintojo ir dydžio batus, kokie paliko pėdsakus W.Knell nužudymo vietoje, taip pat buvo nustatytas dviračių maršrutas, kuriuo jis važinėdavo pro vietą, kurioje buvo rastas C.Pierce kūnas.
Tačiau tai dar ne viskas, ką rado policija.
Praėjusios savaitės pradžioje prokuroras Duncanas Atkinsonas pranešė, kad penkių terabaitų dydžio standžiajame diske, tarp 1300 vaizdo įrašų ir kompaktinių diskų, 34 000 nuotraukų ir šimtuose diskečių buvo rasti keturi milijonai seksualinės prievartos vaizdų – „neįsivaizduojama seksualinio iškrypimo biblioteka“. Kai kurie iš jų buvo atsisiųsti iš interneto, kai kuriuos filmavo pats D.Fulleris.
Vaizdai buvo nufilmuoti morge, kuriame jis dirbo.
Tai „tokio pobūdžio byla, kokios dar nėra matęs nė vienas Didžiosios Britanijos teismas“, – komentavo Didžiosios Britanijos karūnos prokuratūra – ji apima mažiausiai 100 mirusių moterų ir mergaičių, iš kurių vyriausiai buvo 100 metų, o jauniausiai – vos devyneri, kurias prievartavo D.Fulleris.
Tyrėjams pavyko nustatyti daugumos kūnų tapatybę: jie nustatė vardus, užrašytus ant kūnų apyrankių, kurias užfiksavo D.Fullerio kamera, ir sugretino šiuos su morgo įrašais pagal datas, gautas iš vaizdo įrašų metaduomenų. Daugelį vardų vėliau į sąrašą įtraukė pats D.Fulleris. „Jis jų nepalikdavo ramybėje“, – BBC sakė prokurorė Libby Clark.
„Jis prisipažino ieškojęs jų internete, taip pat ir „Facebook“, – sakė D.Atkinsonas. – Jis teigė, kad tai darė po nusikaltimo, o ne ieškojo prieš nusikaltimą“.
Dėl šios bylos policija ėmėsi D.Fullerio išnaudotų žmonių šeimų informavimo, o Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba nurodė sveikatos priežiūros įstaigoms peržiūrėti morgo ir skrodimo protokolus. JK sveikatos apsaugos ministras Sajidas Javidas taip pat paskelbė apie nepriklausomą peržiūrą, kaip D.Fullerio veiksmai tapo išvis įmanomais, o į JK Žmogaus audinių tarnybą buvo kreiptasi patarimo dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su žmogaus audinių etiniu naudojimu.
„Tresto vardu noriu pasakyti, kad esu sukrėstas ir pasibaisėjęs teisme atskleista nusikalstama Davido Fullerio veikla mūsų ligoninės morge, – sakė Maidstono ir Tunbridžo Velso NHS tresto vadovas Milesas Scottas. – Ir svarbiausia, noriu atsiprašyti šeimų tų, kurie tapo šių baisių nusikaltimų aukomis“.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų morgas šiandien yra saugus ir patikimas, – pridūrė jis. – Tačiau esu pasiryžęs išsiaiškinti, ar yra kokių nors pamokų, iš kurių galima pasimokyti, arba tobulintinų dalykų“.
Parengta pagal „IFL Science“.
