Tiksliau, kiek laiko šie imuninės sistemos gaminami baltymai išlieka organizme ir suteikia mums tam tikrą apsaugą nuo viruso? Kaip gerai antikūnai apsaugo nuo skirtingų koronaviruso variantų ir kaip skiriasi skiepais pagrįstų antikūnų apsauga nuo antikūnų, susidariusių po infekcijos?
Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas suteikia keletą naujų galimybių atsakyti į šiuos klausimus.
Pirmiausia – keletas gerų naujienų, pagrįstų duomenimis: žmonių, kurie užsikrėtė per pirmąją pandemijos bangą ir vėliau pasveiko, kraujyje antikūnai išlieka mažiausiai 10 mėnesių po ligos simptomų pasireiškimo.
„Iš pradžių nuogąstauta, kad SARS-CoV-2 antikūnų atsakas gali būti panašus į kitų endeminių žmonių koronavirusų – pavyzdžiui, kito koronaviruso 229E – kai antikūnų atsakas yra trumpalaikis, todėl pasitaiko pakartotinių infekcijų“, – straipsnyje aiškina komanda, vadovaujama infekcinių ligų mokslininkės Liane Dupont iš Londono karališkojo koledžo.
„Tačiau mūsų ir kitų neseniai atliktų tyrimų duomenys rodo, kad, nors neutralizuojančių antikūnų kiekiai po pradinio didžiausio atsako sumažėja, didelėje dalyje pasveikusiųjų kraujo serume iki 10 mėnesių po ligos simptomų pasireiškimo dar galima aptikti stiprų neutralizuojantį aktyvumą prieš pseudotipines viruso daleles ir infekcinį virusą“, – skelbia mokslininkai.
Naujajame tyrime L.Dupont ir kiti mokslininkai ištyrė 38 pasveikusiųjų asmenų, priklausančių mišriai pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų grupei, kraujo serumus – visi šie pacientai buvo užsikrėtę per pirmąją infekcijos bangą.
Ankstesniame tyrime, kurį atliko kai kurie tos pačios komandos nariai, buvo nustatyta, kad SARS-CoV-2 antikūnų kiekis, pasiekęs aukščiausią lygį maždaug po trijų-penkių savaičių nuo ligos simptomų pasireiškimo, pradėjo mažėti ir nebuvo žinoma, ar jis mažėjo ir po trijų mėnesių nuo ligos simptomų pasireiškimo.
Laimei, naujesni duomenys teikia vilčių. Pirma, neutralizuojantys antikūnai vis dar buvo aptinkami sveikstančiųjų kraujo serumuose iki 10 mėnesių nuo ligos simptomų pasireiškimo – iki kol tyrimas buvo nutrauktas, o duomenys parengti publikavimui.
Antra, taip pat buvo įrodytas tam tikras kryžminis neutralizuojantis aktyvumas prieš SARS-CoV-2 variantus, t.y. žmonės, kurie buvo susidūrę tik su originaliu „laukinio tipo“ SARS-CoV-2 virusu, gali būti apsaugoti nuo vėlesnių mutavusių variantų – nors tokia apsauga jau silpnesnė.
„Išvis, pirmosios bangos kraujo serumai pasižymėjo neutralizuojančiu aktyvumu prieš B.1.1.1.7 [dar žinomas kaip alfa variantas], P.1 [gama] ir B.1.351 [beta] – nors atsakai į B.1.1.7 ir B.1.351 buvo silpnesni“, – rašo tyrėjai.
Kiti rezultatai parodė, kad užsikrėtus SARS-CoV-2 variantais, įskaitant B.1.617.2 (delta), „susidaro kryžminis neutralizuojantis antikūnų atsakas, kuris yra veiksmingas prieš tėvinį virusą, bet prasčiau neutralizuoja skirtingas linijas“, aiškina tyrėjai ir pažymi, kad kol kas vakcinos, sukurtos naudojant pradinio viruso smaigalio baltymą, greičiausiai suteiks plačiausią antikūnų atsaką prieš dabartinius susirūpinimą keliančius variantus ir naujai atsirandančias linijas.
Verta pažymėti, kad laboratoriniai eksperimentai, kurių metu matuojamas antikūnų aktyvumas kraujo mėginiuose „po stiklu“, nėra tas pat, kas žmonių gebėjimas iš tikrųjų kovoti su virusu realiame gyvenime – tačiau vis tiek yra daug gerai nuteikiančių naujienų, be kita ko, galinčių būti naudingomis ir būsimiems vakcinų tyrimams bei kūrimui.
„Nors ilgalaikė neutralizacija prieš SARS-CoV-2 variantą yra svarbi, veiksmingas kryžminis neutralizavimo aktyvumas yra būtinas ilgalaikei apsaugai nuo naujų SARS-CoV-2 variantų, – rašo tyrėjai. – Stebėjimai rodo, kad COVID-19 vakcinos sustiprinimas galėtų būti svarbus žingsnis siekiant padidinti neutralizacijos mastą ir vakcinos veiksmingumą prieš naujai atsirandančius susirūpinimą keliančius SARS-CoV-2 variantus“.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Microbiology“.
Parengta pagal „Science Alert“.
