Naujai pasiūlyta Homo bodoensis rūšis, kuri gyveno daugiau nei prieš pusę milijono metų Afrikoje, gali padėti išsiaiškinti, kaip žmonių rūšys judėjo ir sąveikavo visame pasaulyje.
Nors šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) yra vienintelė išlikusi žmonių giminė, Žemėje kadaise gyveno ir kitos žmonių rūšys. Pavyzdžiui, mokslininkai neseniai nustatė, kad Indonezijos Floreso saloje kadaise gyveno išnykusi Homo floresiensis rūšis, dėl savo miniatiūrinio kūno sudėjimo dabar dažnai vadinama „hobitais“.
Sprendimas, ar senovės žmonių fosilijos priklauso vienai ar kitai rūšiai, dažnai yra sudėtinga problema, dėl kurios vyksta karštos diskusijos. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių skeleto skirtumai reiškia, jog jie buvo skirtingų rūšių. Tačiau kiti atkerta, kad, kadangi pastaruoju metu gausu genetinių įrodymų, jog šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai kadaise kryžminosi ir turėjo vaisingų, gyvybingų palikuonių, neandertaliečiai neturėtų būti laikomi atskira rūšimi.
Naujajame tyrime mokslininkai analizavo žmonių fosilijas, datuojamas maždaug 774 000-129 000 metų, viduriniuoju pleistocenu. Ankstesniuose darbuose buvo teigiama, kad šiuolaikiniai žmonės šiuo laikotarpiu atsirado Afrikoje, o neandertaliečiai – Eurazijoje. Tačiau daug kas apie šį svarbų žmogaus evoliucijos skyrių tebėra menkai žinoma – šią problemą paleoantropologai vadina „viduriniojo periodo painiava“.
Viduriniojo pleistoceno epochos žmonių fosilijos iš Afrikos ir Eurazijos dažnai priskiriamos vienai iš dviejų rūšių: Homo heidelbergensis arba Homo rhodesiensis. Tačiau abiejų rūšių atstovai dažnai turėjo daugybę – ir dažnai prieštaringų – skeleto savybių bei kitų juos apibūdinančių požymių apibrėžimų.
Naujausi DNR įrodymai atskleidė, kad kai kurios fosilijos Europoje, pavadintos H.heidelbergensis, iš tikrųjų yra ankstyvųjų neandertaliečių. Todėl tais atvejais H.heidelbergensis tampa pertekliniu pavadinimu, pažymi mokslininkai.
Be to, neseniai atlikta daugelio Rytų Azijoje esančių fosilijų analizė taip pat rodo, kad jų nebereikėtų vadinti H.heidelbergensis. Pavyzdžiui, daugelis veido ir kitų bruožų, pastebėtų viduriniojo pleistoceno Rytų Azijos žmonių fosilijose, skiriasi nuo to paties amžiaus Europos ir Afrikos fosilijų bruožų.
Be to, viduriniojo pleistoceno fosilijos iš Afrikos kartais vadinamos ir H.heidelbergensis, ir H.rhodesiensis. Mokslininkai taip pat pažymi, kad H.rhodesiensis yra menkai apibrėžta „etiketė“, kuri niekada nebuvo plačiai pripažinta moksle – iš dalies dėl to, kad siejama su prieštaringai vertinamu anglų imperialistu Ceciliu Rhodesu.
Siekdami padėti įveikti šią painiavą, mokslininkai dabar siūlo „įvesti“ naują rūšį – H.bodoensis, pavadintą pagal 600 000 metų senumo kaukolę, 1976 m. rastą Bodo D'ar, Etiopijoje. Šis naujas pavadinimas apimtų daugelį fosilijų, anksčiau identifikuotų kaip H.heidelbergensis arba H.rhodesiensis.
Mokslininkai teigia, kad H.bodoensis buvo tiesioginis H.sapiens protėvis, kartu sudarantis kitą žmonių giminės medžio atšaką nei ta, iš kurios kilo neandertaliečiai ir paslaptingieji denisoviečiai, kurių Sibiro ir Tibeto fosilijos leidžia manyti, kad jie gyveno maždaug tuo pačiu metu kaip ir jų pusbroliai neandertaliečiai.
„Naujo pavadinimo suteikimas rūšiai visuomet yra kontroversiškas, – sako viena iš tyrimo autorių ir Vinipego universiteto Kanadoje paleoantropologė Mirjana Roksandic. – Tačiau jei žmonės pradės jį vartoti, jis išliks ir gyvuos“.
Šioje naujoje klasifikacijoje H.bodoensis apibūdins daugumą viduriniojo pleistoceno žmonių fosilijų iš Afrikos ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies. Daugelis viduriniojo pleistoceno žmonių fosilijų iš Europos bus perklasifikuotos kaip neandertaliečiai. Tuomet išnyktų H.heidelbergensis ir H. rhodesiensis pavadinimai. Atlikus daugiau tyrimų, Rytų Azijos viduriniojo pleistoceno žmonių fosilijoms gali būti suteikti atskiri pavadinimai.
„Nesiekiame perrašyti žmogaus evoliucijos“, – sako M.Roksandic. Vietoje to, mokslininkai siekia surūšiuoti senovės žmonių variacijas taip, „kad būtų galima aptarti, iš kur jos atsirado ir ką jos reiškia, – aiškina mokslininkė. – Šie skirtumai gali padėti suprasti judėjimą ir sąveikas“.
Ateityje tyrėjai nori sužinoti, ar Europoje pavyks rasti H.bodoensis egzempliorių iš viduriniojo pleistoceno laikų, sako M.Roksandic.
Mokslininkai savo išvadas paskelbė žurnale „Evolutionary Anthropology: Issues News, and Reviews“.
Parengta pagal „Live Science“.
