Tačiau kas iš tikrųjų nutiko, kai asteroidas susidūrė su Žeme?
Mokslininkai, tyrinėdami geologiją krateryje ir visame pasaulyje, atkūrė, kas nutiko tą siaubingą dieną – ir vėlesniais metais.
Ar buvo nors kokios vilties išvengti tokios lemties? Deja, kad pasekmės bus katastrofiškos, galima buvo pasakyti dar prieš asteroidui susiduriant su Žeme: jis su mūsų planeta susidūrė pačiu destruktyviausiu kampu, teigiama 2020 m. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime.
Asteroidas buvo maždaug 12 km skersmens ir skriejo apie 43 000 km/h greičiu – ir planetos paviršiuje suformavo 200 km pločio randą, sako tyrimui vadovavęs Teksaso universiteto Geofizikos instituto profesorius Seanas Gulickas. Svarbiausia yra tai, kad asteroidas į planetą atsitrenkė maždaug 60 laipsnių kampu. Toks kampas buvo ypač destruktyvus – nes asteroido smūgis į atmosferą išmetė daug dulkių ir aerozolių.
A. Gulickas nurodo, kad jo kolegos pateikė regioninių įrodymų, patvirtinančių smūgio kampo modeliavimą – įskaitant asimetrišką kraterio struktūrą, aukštyn išlenktų mantijos uolienų padėtį, unikalias nuosėdų sekas regione surinktuose mėginiuose ir ypač tai, kad pastaruosiuose nėra atskiros rūšies uolienų, vadinamų evaporitais – halito ir gipso.
S.Gulicko komanda apskaičiavo, kad smūgis turėjo išgarinti evaporitines uolienas ir į atmosferą išmesti 325 gigatonas sieros (sieros aerozolių pavidalu) bei 435 gigatonas anglies dioksido.
Į atmosferą išmestą medžiagą daugiausia sudarė uolienų dulkės ir sieros rūgšties lašeliai, atsiradę iš sulfatų turinčių jūrinių uolienų (vadinamųjų anhidritų)m kurios išgaravo per asteroido smūgį, teigiama 2014 m. žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime.
Šis mikroskopinių medžiagų debesis sukūrė planetą gaubiantį šydą, sulaikantį Saulės šilumą ir šviesą. Dėl to atsiradęs ilgalaikis atšalimas smarkiai pakeitė planetos klimatą. 2016 m. žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vidutinė temperatūra atogrąžose nukrito nuo 27 Celsijaus laipsnių iki 5 C. Sumažėjus prasiskverbiančiai saulės šviesai, susilpnėjo fotosintezė, maisto grandinės pagrindas sausumoje ir vandenyne suiro, todėl dinozaurai ir daugelis kitų gyvūnų išnyko.
Tuo tarpu ore pasklidusi sieros rūgštis sukėlė mirtiną rūgštinį lietų, kuris kelias dienas po asteroido smūgio krito iš dangaus ir pražudė daugybę jūrų gyvūnų, gyvenančių viršutinėse vandenynų sluoksniuose, taip pat ežeruose ir upėse, nustatyta 2014 m. tyrime.
Smūgis taip pat sukėlė didžiulius cunamius, kurie nusirito per Žemės vandenynuos. Iš pradžių pirmosios cunamio bangos siekė 1,6 km aukštį ir judėjo 143 km/val., vėliau Atlanto vandenyne ėmė siautėti 15 m, o šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje – 4 m aukščio bangos, rodo skaitmeniniai modeliai.
Be to, Luizianos (JAV) apylinkėse esančiose nuosėdose išlikę milžiniškų bangų pėdsakų. Atlikus požeminį 3D seisminį geologinį Luizianos tyrimą, aptiktos ilgos, asimetriškos 16 m aukščio megabangos, akivaizdžiai atkeliavusios nuo smūgio vietos įlankoje.
Ir siautė ugnis
Po smūgio ant Žemės paviršiaus besipilančios sutrupintos uolienos ir pelenai taip pat sukėlė daugybę gaisrų, kuriuos tyrėjai prilygino skiedromis įkurtu šildymo katilu. Tikėtina, kad papildomi dūmai ir pelenai prisidėjo prie vėsinančio šydo, dar labiau stabdydami ir taip vos beprasiskverbiančią Saulės šviesą.
Geologai, tyrinėdami uolienų sluoksnius, nesunkiai gali nustatyti, kada nukrito asteroidas: prieš 66 milijonus metų visame pasaulyje esančiose uolienose, datuojamose kreidos periodo pabaiga, aptinkamas plonas molio sluoksnis, praturtintas iridiumu – Žemėje retu, bet kosmoso uolienose paplitusiu elementu, nustatyta svarbiame 1980 m. žurnale „Science“ paskelbtame tyrime. Tačiau nors tokie įspūdingi įvykiai, kaip gaisrai ir cunamiai, audrina vaizduotę, S.Gulickas mano, kad svarbesniu dalyku buvo pokyčiai Žemės atmosferoje, kai dėl šiurpaus susidariusio šydo įvyko daugiau nei dešimtmetį trukęs atšalimas.
„Vienintelis būdas sukelti tokį masinį išnykimą – sujaukti kažką, kas paveikia visą planetą, – sako jis. – Šiuo atveju turite tiesioginių įrodymų, kad tai įvyko“.
Parengta pagal „Live Science“.
