Eksperimentas buvo atliktas su smegenų mirtį patyrusiu pacientu, kuris buvo užsiregistravęs kaip organų donoras, ir kurio šeima davė leidimą atlikti šią procedūrą, pranešė „The New York Times“.
Per 54 valandas trukusį eksperimentą inkstas liko už paciento kūno ribų, ir chirurgai galėjo stebėti organą bei imti audinių mėginius. Nors inkstas nebuvo implantuotas į paciento kūną, ši procedūra vis tiek leido komandai patikrinti, ar organas nebus iš karto atmestas. Ekspertų teigimu, problemos, susijusios su gyvūnų organų transplantacija žmogui, paprastai kyla ten, kur žmogaus kraujas sąveikauja su gyvūno audiniu – pavyzdžiui, kraujagyslėse.
Palyginus su primatų organais, kiaulių organai transplantacijų atveju turi nemažai privalumų. Pavyzdžiui, kiaulės jau auginamos maistui, per trumpą nėštumo laikotarpį susilaukia didelių vadų ir išaugina labai panašius į žmogaus organus, praneša „The Associated Press“ (AP). Tačiau yra viena didelė kliūtis: kiaulių audiniuose yra genas, koduojantis cukraus molekulę, vadinamą alfa-gal, kuri gali sukelti audringą žmogaus imuninės sistemos atsaką ir lemti organo atmetimą. Retais atvejais raudonai mėsai alergiškiems žmonėms ši molekulė gali sukelti net gyvybei pavojingas alergines reakcijas.
Todėl praėjusį mėnesį atliktame transplantacijos eksperimente komanda panaudojo genetiškai modifikuotos kiaulės inkstą, kuriame nebuvo šio cukrų gaminančio geno. Kaip papildomą apsaugos priemonę chirurgai pacientui persodino ir kiaulės užkrūčio liauką – nedidelį imunines ląsteles gaminantį organą, kad sumažintų tikimybę, jog organizmas atmes kiaulės inkstą, rašo „Times“.
Eksperimento metu inkstas veikė puikiai.
„Jis veikė visiškai normaliai“, – AP sakė daktaras Robertas Montgomery, vadovavęs chirurgų komandai. Vos tik prijungtas prie paciento kraujagyslės viršutinėje kojos dalyje, kiaulės inkstas pradėjo gaminti šlapimą ir filtruoti iš kraujo kreatiną – raumenų ląstelių veiklos atliekas. „Nebuvo to staigaus atmetimo, dėl kurio nerimavome“, – sakė chirurgas.
Atsižvelgiant į daug žadančius rezultatus, šis eksperimentas galėtų būti didelis žingsnis į priekį ksenotransplantacijos – transplantacijos, kai žmonėms naudojami gyvūnų organai – srityje, tačiau lieka dar daug klausimų.
„Turime daugiau sužinoti apie organo ilgaamžiškumą“, – sakė tyrime nedalyvavęs Johnso Hopkinso medicinos mokyklos transplantacijos chirurgijos profesorius dr. Dorry Segevas. Inkstų atmetimas gali pasireikšti praėjus ilgam laikui po transplantacijos, „net kai nesistengiama peržengti rūšinių barjerų“, todėl reikės atidžiai įvertinti kiaulės organo transplantacijos žmogui ilgaamžiškumą, teigė Jungtinio organų dalijimosi tinklo vyriausiasis gydytojas, dr. Davidas Klassenas.
Tačiau jei/kai bus leista plačiau naudoti transplantacijas iš kiaulės į žmogų, „iš tiesų stulbina mintis, kiek daug transplantacijų galėsime pasiūlyti“, – sakė buvusi transplantacijos chirurgė ir Niujorke įsikūrusios organų įsigijimo organizacijos „LiveOnNY“ vyriausioji gydytoja dr. Amy Friedman. Praėjusiais metais inkstų transplantacijos sulaukė 23 401 JAV gyventojas, o šiuo metu 90 240 amerikiečių yra įtraukti į laukiančių inksto sąrašą. Daugelis inkstų nepakankamumu sergančių pacientų negali patekti į sąrašą iš dalies dėl to, kad trūksta laisvų inkstų.
Kiaulių inkstai galėtų būti persodinami žymiai didesniam skaičiui žmonių, tačiau, žinoma, tam „reikėtų veisti kiaules“, sakė A.Friedman.
Neseniai atliktoje transplantacijoje naudotą genetiškai modifikuotą kiaulę sukūrė „United Therapeutics“ valdoma įmonė „Revivicor“. Praėjusiais metais JAV Maisto ir vaistų administracija leido naudoti vadinamąsias „GalSafe“ kiaules medicininiais tikslais. Bendrovė „Revivicor“ neplanuoja artimiausiu metu pardavinėti kiaulių kaip maisto produktų, tačiau šis produktas potencialiai galėtų būti patrauklus pavyzdžiui tiems, kurie yra alergiški alfa-gal molekulei.
Ateityje genų redagavimo įrankis CRISPR taip pat galėtų padidinti kiaulių organų transplantacijos saugumą, bet kol kas kai kurios laboratorijos transplantacijos problemą bando spręsti visai kitaip: kiaulėse auginti žmogaus audinius ir organus, kad vėliau juos būtų galima panaudoti transplantacijai. Teoriškai, kadangi tokie organai būtų kilę iš žmogaus ląstelių, jie būtų mažiau linkę į atmetimą. Tačiau tokių žmogaus ir kiaulės chimerų kūrimas dar tik pradedamas ir kelia nemažai etinių problemų.
Parengta pagal „Live Science“.
