Jis sako, kad tai „neturi jokios prasmės“ – ir tai dar kartą patvirtina, kad imunologija yra dar viena mokslo šaka, kurios jis nesupranta, rašo „IFL Science“.
„Kalbant apie vakciną, nusprendžiau ja nebesiskiepyti, – antradienį vienai dešiniosios krypties radijo stočiai sakė J. Bolsonaro. – Mačiau naujus tyrimus, mano imuniteto lygis yra pakilęs. Kodėl turėčiau skiepytis?“
„Tai būtų tas pats, kas loterijoje statyti 10 realų (realas – Brazilijos valiuta, red. past.) ir laimėti du. Tai beprasmiška“, – sakė jis.
Nors esama tam tikrų tyrimų, teigiančių, kad vadinamasis „natūralus“ imunitetas, įgyjamas užsikrėtus, o ne pasiskiepijus, yra veiksmingas prieš virusą, ekspertai ir sveikatos sistemos specialistai iš esmės sutinka, kad skiepų sukurtas imunitetas yra stipresnis už natūralų imunitetą.
„Natūralus imunitetas gali būti įvairus. Kai kuriems žmonėms jis gali pasireikšti stipriai ir sukurti puikią antikūnų reakciją. Kitiems žmonėms tokio didelio atsako gali nebūti, – aiškina infekcinių ligų ekspertas Markas Ruppas. – Akivaizdu, kad vakcinos sukeltas imunitetas yra labiau standartizuotas ir gali išlikti ilgiau“.
Neaišku, kokius „naujus tyrimus“ J.Bolsonaro nagrinėjo, tačiau keli pastaraisiais mėnesiais paskelbti straipsniai rodo, kad maždaug 30-45 proc. asmenų, turintiems „natūralų imunitetą“, antikūnų kiekis smarkiai sumažėjo. Net jei Brazilijos prezidentas yra vienas iš tų laimingųjų, kurių antikūnų lygis išliko aukštu, vis dar neaišku, ar tai iš tiesų reiškia stipresnį imuniteto lygį.
„Antikūnų kiekis kraujyje nėra rodiklis, pagal kurį galima suprasti, ar žmogus yra apsaugotas, ar ne. Antikūnų kiekis kraujyje didėja ir mažėja priklausomai nuo viruso poveikio, todėl nuolatinis antikūnų kiekio kraujyje matavimas nepadės nustatyti, ar esate apsaugotas, ar ne“, – kalbėdama su „The Guardian“ aiškino visuomeninės grupės „Instituto Questão de Ciência“ (liet. Mokslo klausimų institutas) vadovė Natália Pasternak. – Tai, kas parodys, ar esate apsaugoti, ar ne, yra atminties ląstelės, pakankamas ląstelinis atsakas – o to neišmatuosite paprastu antikūnų testu“.
J.Bolsonaro jau yra pateikęs jau daugybę pasiteisinimų, kodėl vengia skiepytis nuo COVID-19: iš pradžių tai buvo „pernelyg eksperimentinis skiepas“, paskui jis „pažeidė (taip ir neapibrėžtas) teises“. Toliau viskas tapo dar keisčiau – kartą valstybės vadovas užsiminė, kad vakcina gali paversti žmones krokodilais, o paskui bandė savo atsisakymą perteikti „didvyriškiau“, sakydamas, kad tik tada, „kai bus paskiepytas paskutinis brazilas, ir jei dar bus likę skiepų“, jis svarstys galimybę pasiskiepyti.
Šiuo metu Brazilijoje nuo COVID-19 mirė daugiau nei 600 000 žmonių.
Kol kas J.Bolsonaro pozicijai nepritaria dauguma brazilų, ir nepaisant plačiai bei viešai kritikuojamo prezidento elgesio, beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę. Populistu apibūdinamas prezidentas kalbas apie mirčių skaičių Brazilijoje vadina „verkšlenimais“, dėl kurių jam „nuobodu“, bet jo politiniai varžovai – ir net žmona – prieštarauja tokiai pavojingai retorikai.
Nes nors tikimybė, kad J.Bolsonaro bus perrinktas antrai kadencijai yra nedidelė, anot mokslininkų, toks elgesys vis tiek yra pavojingas.
„Neturėtume į tai žiūrėti lengvabūdiškai, – sako N.Pasternak. – Turime pagalvoti, kokį poveikį tai gali turėti po dešimties metų. Tokiu pareiškimu prezidentas atveria duris antivakcininio judėjimo įsitvirtinimui Brazilijoje“.
