Iki tol mokslo pasaulyje nebuvo galutinai atsakyta į fundamentalų klausimą, kaip temperatūros ir mechaniniai dirgikliai nervų sistemoje virsta elektriniais impulsais. Todėl, pasak Vilniaus universiteto profesorės Vaivos Hendrixon, kelis dešimtmečius trukę tyrimai pelnytai vainikuoti Nobelio premija.
Šie mokslininkai identifikavo TRPV1, TRPM8 ir Piezo receptorius. TRPV1 yra jonų kanalai, kuriuos aktyvina karštis ir skausmas, TRPM8 – jonų kanalai, aktyvinami šalčio, o Piezo kanalus aktyvina mechaninis dirgiklis (pavyzdžiui, spaudimas), kuris sukelia lytėjimo ir spaudimo pojūtį.
V.Hendrixon teigė, kad Nobelio premijos laureatų išaiškintų jonų kanalų funkcijos reikšmingai prisidės prie širdies kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos, metabolinio sindromo, diabeto, insulto, judamojo aparato, šlapimo takų, kvėpavimo ir kitų ligų gydymo. Šie atradimai taip pat turėtų suteikti pagreitį onkologijos tyrimams, ypač valdant onkologinių pacientų skausmą.
„Šie atradimai sukels mokslo proveržį: identifikavus TRPV1, TRPM8 receptorius – jonų kanalus – galime suprasti skirtingo stiprumo temperatūros dirgiklių sukeliamų elektrinių impulsų plitimo nervų sistema mechanizmus, – sakė V.Hendrixon. – Atsakyta į fundamentalius neurofiziologijos klausimus. Pavyzdžiui, Piezo jonų kanalai, kaip rodo premijos laureatų darbai, yra būtini lytėjimo pojūčiui susidaryti, taip pat yra esminiai juntant kūno pozos ir judesio pokyčius. Šie receptoriai dalyvauja reguliuojant svarbius fiziologinius organizmo procesus, tokius kaip kraujo spaudimas, kvėpavimo ar šlapimo pūslės lygiųjų raumenų funkcija.
– Kodėl mokslininkų dėmesį patraukė receptoriai?, – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Hendrixon.
– Receptoriai (jonų kanalai) yra plačiai tyrinėjamas fiziologijos mokslo objektas. Neįmanoma giliai suprasti organizmo funkcijų ir biologinių procesų, vykstančių gyvuose organizmuose mechanizmų, nesuprantant receptorių fiziologijos ir biochemijos.
Receptoriai tiriami pasitelkus įvairiausius molekulinius, genetinius tyrimo metodus, eksperimentuojant, klonuojant, taikant matematinio modeliavimo bei kitokius mokslinių tyrimų protokolus.
– Kokį vaidmenį atlieka temperatūros receptoriai?
– Dar XVII amžiuje prancūzų filosofas Rene Descartes‘as įžvelgė sąsajas, jungiančias įvairias odos sritis su smegenimis. Kodėl palietus liepsną akimirksniu atitraukiame ranką? Kodėl eidami rasota žole jaučiame vėsą? R.Descartes‘as pavadino tai „atspindžiu“ – refleksu. Jo filosofija buvo pažangi: atitraukiame ranką nuo liepsnos, nes smegenys „atspindėdamos“ signalą iš karščio paliestos odos perduoda jį atgal į ranką.
Daug vėliau, 1944 m. Josephas Erlangeris ir Herbertas Gasseris gavo Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje už skirtingų tipų sensorinių (juntamųjų) nervinių skaidulų atradimą. Tada atskleista, kad skirtingos nervinės skaidulos reaguoja į skirtingus dirgiklius, pavyzdžiui į šilumos dirgiklį reaguoja vienos juntamosios skaidulos, o į deginantį karštį, sukeliantį skausmą – kitos.
