Naujas tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „Nature“, rodo, kad virusui bus sunku to pasiekti. Ištyrę dešimtis natūralių ir laboratorijoje atrinktų mutacijų, įskaitant tas, kurios aptinkamos delta ir kituose su šia mutacija susijusiuose variantuose, mokslininkai nustatė, kad tokiam SARS-CoV-2 variantui prireiktų apie 20 sėkmingų mutacijų, kad jis taptų visiškai atsparus antikūnams, kuriuos vidutinis žmogus sukuria reaguodamas į koronavirusinę infekciją ar skiepus.
Tačiau net jei virusui pavyktų atlikti tokį „genetinį žygdarbį“, jis vis tiek išliks pažeidžiamas patobulinto antikūnų rinkinio: antikūnų, atsirandančių po natūralaus užsikrėtimo ir papildomai sustiprintų naudojant iRNR vakcinas.
Tyrimo išvados rodo, kad tinkamai stimuliuojama mūsų imuninė sistema artimiausioje ateityje gali susidoroti net ir su blogiausiu, ką gali sukurti koronavirusas. „Žmonių, kurie pernai kovojo su COVID-19 ir vėliau gavo iRNR vakcinas, imunitetas yra įspūdingai plataus spektro, – sako Rokfelerio Retrovirologijos laboratorijos vadovas Paulas Bieniaszas. – Tai rodo, kad nors natūrali infekcija ar vakcinos sukuria imunitetą, jos jokiu būdu neišsemia žmogaus imuninės sistemos gebėjimo apsisaugoti nuo šio viruso“.
Polimutantiniai virusai
Kaip kad koronavirusas turi daugybę variantų, taip yra ir su mūsų antikūnais. Štai kodėl net delta variantas – kol kas labiausiai užkrečiama SARS-CoV-2 versija – nėra visiškai apsaugotas nuo mūsų imuninio atsako. Jis gali išvengti kai kurių mūsų gaminamų antikūnų – bet ne visų.
Tačiau delta nėra paskutinė SARS-CoV-2 versija, su kuria susidursime. Virusas didelėse populiacijose vis dar sparčiai dauginasi – atsiranda naujų mutacijų, išsivysto nauji viruso variantai.
Doktorantai Fabianas Schmidtas ir Yiska Weisblum nusprendė nustatyti, kokios mutacijos suteikia SARS-CoV-2 pranašumą prieš antikūnus. Atlikdami tyrimą, jie pirmiausia sukūrė saugų koronaviruso pakaitalą, pakoreguodami kitą, nekenksmingą virusą, kad jo paviršiuje būtų išreikštas SARS-CoV-2 smaigalio baltymas. Replikuojantis netikriems koronavirusams, kai kurie iš jų savęs kopijavimo metu darydami klaidas įgijo mutacijų. Po to komanda patalpino netikrus koronavirusus į žmonių, pasveikusių nuo COVID, plazmos mėginius ir atrinko mutantus, kurie išvengė antikūnų neutralizacijos. Atlikus tai kelis kartus, komanda rado daug mutacijų, kurios buvo tose pačiose vietose kaip ir tos, kurios natūraliai pasitaiko SARS-CoV-2 variantuose – įskaitant ir tas, kurios aptinkamos delta ar kituose susirūpinimą keliančiuose variantuose.
Tada mokslininkai sukūrė „polimutantinį“ virusą: netikrą koronavirusą, kurio baltymo smaigalys turi 20 „blogiausių“ mutacijų vienu metu. Šis polimutantas buvo beveik visiškai atsparus antikūnams, kuriuos sukūrė asmenys, užsikrėtę SARS-CoV-2 arba skiepyti nuo jo. „Taigi, virusas gali evoliucionuoti ir išvengti daugumos mūsų antikūnų, tačiau genetinis barjeras yra gana didelis“, – sako P.Bieniaszas.
Papildomas imunitetas
Vienos tirtų žmonių grupės išvados rodo, kad ilgainiui mūsų imuninė sistema laimės lenktynes su mutuojančiu koronavirusu. Žmonės, kurie patyrė ir natūralią infekciją, ir skiepus, gamina nepaprastai veiksmingus antikūnus. Anksčiau Rokfelerio universiteto komanda, kuriai priklauso Michelas Nussenzweigas, Paulas Bieniaszas ir Rokfelerio universiteto docentė tyrėja Theodora Hatziioannou, nustatė, kad po to, kai infekcija įveikiama, antikūnai kelis mėnesius toliau vystosi, vis geriau prisitvirtindami prie smaigalio baltymo. Gavus iRNR vakciną, šie antikūnai dar labiau sustiprėja, jų padaugėja ir pagerėja jų gebėjimas susidoroti su daugeliu variantų tiesiog vis tvirčiau prisijungiant prie pradinės sekos.
Šiame tyrime asmenų, kurie buvo ir užsikrėtę, ir paskiepyti, plazma neutralizavo polimutantinį smaigalį. Ji taip pat neutralizavo šešis ištirtus SARS-CoV-2 variantus, taip pat originalų SARS koronavirusą ir į SARS panašius virusus, rastus šikšnosparniuose ir skujuočiuose. „Šios grupės žmonių antikūnai yra neįtikėtinai stiprūs ir lankstūs, – sako T.Hatziioannou, kuri buvo viena iš tyrimo vadovų. – Tikėtina, kad jie gali apsaugoti nuo bet kokių SARS-CoV-2 variantų ateityje ir galbūt nuo būsimų koronavirusų pandemijų“.
Atlikus daugiau tyrimų, būtų galima nustatyti, ar po pakartotinių skiepų gali panašiai pagerėti ir skiepytų žmonių, kurie niekada nebuvo užsikrėtę koronavirusu, antikūnai.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
