Tyrėjų grupė surinko beprecedentinius duomenis iš 29 šalių, apimančių didžiąją dalį Europos, JAV ir Čilę, - t.y. šalių, kuriose buvo paskelbti oficialūs 2020 m. mirčių registrai. Pirmadienį žurnale "International Journal of Epidemiology" paskelbtame straipsnyje teigiama, kad 27 iš 29 šalių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 m. sutrumpėjo tiek, kad išnyko ilgametė pažanga.
Nustatyta, kad 15 šalių moterų ir 10 šalių vyrų tikėtina gimimo trukmė 2020 m. tapo trumpesne nei 2015 m., - t.y. tais metais, kai gyvenimo trukmei jau ir taip neigiamą įtaką darė ilgas gripo sezonas.
Pasak vieno iš tyrimo autorių daktaro José Manuelio Aburto, "Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Ispanija, Anglija ir Velsas, Italija, Belgija ir kitose, paskutinį kartą toks didelis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjimas per vienerius metus buvo pastebėtas Antrojo pasaulinio karo metais".
Tačiau, pasak jo, gyvenimo trukmės sumažėjimo mastas buvo didelis daugumoje tirtų šalių: "22 mūsų tyrime dalyvavusiose šalyse gyvenimo trukmė 2020 m. sumažėjo daugiau nei puse metų. Aštuoniose šalyse moterų ir 11 šalių vyrų gyvenimo trukmė sumažėjo daugiau nei metais. Apibendrinant galima pasakyti, kad šiose šalyse prireikė vidutiniškai 5,6 metų, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pastaruoju metu pailgėtų vieneriais metais: šią pažangą per 2020 m. sunaikino COVID-19".
Daugumoje iš 29 šalių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo labiau nei moterų. Labiausiai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo tarp JAV vyrų - 2,2 metų (palyginus su 2019 m.), po jų seka Lietuvos vyrai (1,7 metų).
Pasak vienos iš pagrindinių tyrimų autorių daktarės Ridhi Kashyap, "JAV pastebėtą didelį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad 2020 m. pastebimai padidėjo darbingo amžiaus žmonių mirtingumas. JAV prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimo labiausiai prisidėjo mirtingumo didėjimas jaunesnėje nei 60 metų amžiaus grupėje, kai tuo tarpu daugumoje Europos šalių mirtingumo didėjimas labiau pasireiškė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje“.
Be šių amžiaus dėsningumų, komandos atlikta analizė atskleidė, kad daugiausiai gyvenimo trukmės sutrumpėjimą įvairiose šalyse lėmė oficialios COVID-19 mirtys.
"Nors žinome, kad yra keletas problemų, susijusių su mirčių nuo COVID-19 skaičiavimu - pavyzdžiui, netinkamas testavimas ar klaidingas klasifikavimas - tai, kad mūsų rezultatai rodo tokį didelį poveikį, kuris yra tiesiogiai susijęs su COVID-19, rodo, kaip šokiruojančiai buvo paveiktos daugelis šalių. Skubiai raginame skelbti ir pateikti daugiau duomenų iš įvairesnių šalių, įskaitant mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kad būtų galima geriau suprasti pandemijos poveikį visame pasaulyje“, - sako dr. R.Kashyap.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - tai vidutinis amžius, kurio sulaukia asmuo, jei visą gyvenimą išsilaiko toks pats mirtingumo lygis, kaip jo gimimo metu. Ji nenumato tikrosios gyvenimo trukmės, bet leidžia susidaryti vaizdą apie dabartines mirtingumo sąlygas ir palyginti pandemijos poveikį mirtingumui skirtingose šalyse bei populiacijose.
Parengta pagal „EurekaAlert!“.
