Delyras – tai medicininis terminas, apibūdinantis sutrikusį mąstymą ir susilpnėjusį aplinkos suvokimą. Toks dalykas neretai pasitaiko tarp žmonių, į ligoninę patekusių dėl sunkios ligos.
Pasirodo, sunkios COVID-19 formos užtenka, kad prasidėtų kažkas panašaus. Pirminiai tyrimai parodė, kad delyras pasireiškia iki 80 proc. intensyviosios terapijos skyrių pacientų, sirgusių COVID-19 – galbūt dėl deguonies smegenyse sumažėjimo arba išplitusio uždegimo.
Atlikus naują vienos Mičigano ligoninės itin sunkių COVID-19 pacientų analizę, rasta dar daugiau įrodymų, kad delyras yra labai dažnas ligos simptomas, kuris gali sulėtinti pacientų sveikimą, jei į tai nebus atsižvelgta.
Remdamiesi 148 pacientų, kurie 2020 m. kovo-gegužės mėnesiai buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių, ligos istorijomis, mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 70 proc. šios grupės pacientų patyrė ilgalaikių protinių gebėjimų sutrikimų.
Daugeliu atvejų delyras trukdavo kelias dienas. Tačiau beveik trečdalis dalyvių paliko ligoninę taip galutinai ir neatsigavę po delyro.
Beveik pusei tų, kurie buvo išrašyti su kognityvinių sutrikimų požymiais, reikėjo kvalifikuotos slaugos, kad galėtų toliau sveikti namuose. Remiantis tolesnėmis telefoninėmis apklausomis, atliktomis pirmąjį-antrąjį mėnesį po išrašymo, toks nuolatinis sumišimas sumažino pacientų gebėjimą pasirūpinti savimi.
„Šie rezultatai sutampa su ankstesniais duomenimis, rodančiais didelį delyro dažnumą tarp sunkia COVID-19 forma sirgusių pacientų, – daro išvadą autoriai. – Be to, vidutinė delyro trukmė (10 dienų) yra palyginus ilga, lyginant su kitomis kritinėmis ligomis sergančių pacientų grupėmis“.
Kol kas neaišku, ar šie sunkūs sutrikimai yra paties SARS-CoV-2 viruso, kuris, atrodo, sukelia neįprastai daug neurologinių simptomų, galinčių išlikti šešis mėnesius ar ilgiau, pasekmė – ar tai bendras sunkios ligos požymis.
Paprastai kognityvinių funkcijų sutrikimai pasireiškia maždaug 20-čiai procentų ūmios priežiūros skyrių pacientų, todėl tam tikru mastu to galima tikėtis. Tačiau atrodo, kad dabartinė pandemija šį skaičių patrigubino.
Nors COVID-19 delyro mechanizmas tebėra paslaptis, Mičigano mokslininkai teigia, kad akivaizdu, jog koronavirusu sirgę intensyviosios terapijos skyriaus pacientai patyrė „didelę neuropsichologinę naštą“ tiek buvimo ligoninėje metu, tiek po išrašymo.
„Apibendrinant, šis tyrimas rodo dar vieną priežastį, kodėl taip svarbu skiepytis ir apsisaugoti nuo sunkių ligų, – sako Mičigano medicinos universiteto anesteziologas Phillipas Vlisidesas. – Gali susidaryti ilgalaikės neurologinės komplikacijos, apie kurias galbūt nekalbame tiek daug, kiek turėtume“.
Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje nebuvo įprasta tikrinti, ar pacientams nepasireiškia delyro simptomai.
Ar net jei delyras būdavo pastebimas, būdavo retai pradedamas taikyti mankštos režimas ir kitos šiuolaikinės kognityvinės veiklos gerinimo strategijos – pavyzdžiui, bendravimą akis į akį su šeima ar kvėpavimo pratimai – galbūt dėl to, kad tuo metu nebuvo lengvai prieinamų apsaugos priemonių.
Tikėtina, kad daug pacientų, sirgusių sunkia COVID-19 forma, buvo išrašyti iš ligoninės su rimtais kognityviniais sutrikimais, į kuriuos nebuvo tinkamai atsižvelgta.
Ir tai yra didelė problema. Delyras paprastai yra susijęs su ilgesniu hospitalizavimu ir ligos atsikartojimu.
Pavyzdžiui, naujajame Mičigano tyrime delyrą patyrę pacientai ilgiau gulėjo ligoninėje ir intensyviosios terapijos skyriuje. Jie taip pat daugiau laiko praleido būdami priklausomi nuo mechaninės plaučių ventiliacijos.
„Bet kokie kūrybiški būdai, kuriais galėtume įgyvendinti delyro prevencijos protokolus, būtų labai naudingi, – sako P.Vlisidesas. – Tai apima nuoseklų bendravimą su šeimos nariais, nuotraukų ir daiktų iš namų atnešimą ir nuotolinį bendravimą su ligoniu, jei šeima negali saugiai apsilankyti hospitalizuoto ligonio fiziškai“.
Tam, kad galėtume tvirtai pasakyti, kuriems dėl COVID-19 hospitalizuotiems pacientams gresia didžiausias delyro pavojus, reikės tolesnių tyrimų, didesnės skubios pagalbos įstaigų imties ir didesnių bei įvairesnių tiriamųjų grupių.
Ir nors Mičigane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys dažniau patiria delyrą, tačiau kiti pirminiai tyrimai rodo, kad intensyviosios terapijos skyriuje esantys pacientai vyrai yra labiau linkę į kognityvinius sutrikimus.
Jei paaiškės, kad delyras iš tiesų taip dažnai pasireiškia sunkia COVID-19 forma sirgusiems asmenims, turime kuo anksčiau pradėti atpažinti ir gydyti simptomus, sako mokslininkai. Priešingu atveju gali paaiškėti, kad sunkiausiems COVID-19 pacientams gali būti daug sunkiau atsistoti ant kojų, nei įsivaizduojame.
Tyrimas publikuotas „BMJ Open“.
Parengta pagal „Science Alert“.
