Miokarditas – širdies raumens uždegimas, galintis sukelti dusulį ir nereguliarų širdies plakimą – yra vienas labiausiai aptariamų šalutinių COVID-19 skiepų poveikių.
Remiantis „New England Journal of Medicine“ tyrimu, kuriame dalyvavo didelė Izraelio gyventojų dalis, tarp skiepytų žmonių miokarditas pasireiškė dažniau nei tarp neskiepytų ir neužsikrėtusių COVID-19, bet skirtumas nebuvo labai didelis. Statistiškai, iš 100 000 paskiepytųjų širdies raumens uždegimas buvo užfiksuotas 2,7 žmonėms daugiau, nei nevakcinuotiesiems, bet koronavirusu neužsikrėtusiems.
Tačiau net jei miokarditas kam nors yra vienintelis atgrasantis faktorius priimant sprendimą skiepytis, tai daryti yra vis tiek verta – nes tarp neskiepytų žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, miokarditas buvo užfiksuotas statistiškai 11 iš 100 000 – t. y. beveik keturis kartus dažniau.
Tyrimas taip pat parodė, kad dažniausiai pasitaikantis nepageidaujamas reiškinys, kurį sukelia „Pfizer“ vakcina, yra limfmazgių patinimas, kuris pasireiškia 78 atvejais iš 100 000. Tačiau tai yra įprastas atsakas į daugumą ligų, su kuriomis savo gyvenime susiduriame daug kartų, ir vien dėl tokio poveikio išvengimo rizikuoti susirgti mirtį galinčiu sukelti virusu tikrai neprotinga, teigia mokslininkai.
Taip pat statistika parodė ir 16 iš 100 000 juostinės pūslelinės atvejų (ankstesnės vėjaraupių infekcijos suaktyvėjimų) – kas, žinoma, yra nemalonu, tačiau nekelia pavojaus gyvybei.
Paskutinis ir rimtesnis šalutinis poveikis – apendicitas – pasireiškia tik 5 atvejais 100 000.
Tuo tarpu įvairūs kiti tyrime ištirti poveikiai tarp skiepytų plačiau išplitę nebuvo, tačiau smarkiai padidėjo tarp neskiepytų žmonių, užsikrėtusių COVID-19. Tarp tokių – inkstų pažeidimai (125 atvejai iš 100 000), plaučių embolija (62 atvejai iš 100 000), giliųjų venų trombozė (43 atvejai iš 100 000) ir insultas (14 atvejų iš 100 000).
„Šie rezultatai įtikinamai parodo, kad ši iRNR vakcina yra labai saugi, o susirgimo koronavirusu alternatyva reiškia daug didesnę riziką susidurti rimtais nepageidaujamais reiškiniais“, – pranešime cituojamas Klalito tyrimų instituto profesorius Ranas Baliceris.
„Iki šiol vienu iš pagrindinių dvejonių dėl vakcinų veiksnių buvo informacijos apie galimus šalutinius vakcinos poveikius trūkumas. Šis kruopštus epidemiologinis tyrimas suteikia patikimos informacijos apie vakcinų saugumą, tad tikimės, kad tai bus naudinga tiems, kurie dar neapsisprendė skiepytis“, – priduria dr. Benas Reisas iš Harvardo universiteto.
Tyrimo autoriai palygino 884 828 skiepytų asmenų patirtus šalutinius poveikius su tokiu pačiu skaičiumi žmonių, kurie negavo vakcinos – atsižvelgiant į amžių, lytį, net religiją ir žinomus rizikos faktorius.
Kai kiti vakcinos poveikio tyrimai grindžiami savarankiškais ar gydytojų pranešimais apie poveikį, kurie registruojami VAERS duomenų bazėje, šis tyrimas apėmė visus susijusių asmenų medicininius įrašus nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki gegužės 24 d. Dėl to į tyrimą buvo įtraukti ir įvykiai, apie kuriuos nei gydytojas, nei pacientas negalėjo numanyti – o tai paneigia vakcinos priešininkų teiginius, kad dauguma poveikių yra nepastebimi arba net numalšinami.
Parengta pagal „IFL Science“.
