Tai, kad COVID-19 paveikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir visą kūną, nėra naujiena. Mokslininkai jau kurį laiką stebi, kokį poveikį infekcija turi širdžiai ir smegenims. Tačiau dabar aiškėja, kad protas nukenčia stipriau, nei buvo manoma anksčiau.
Mokslininkai ištyrė 81 337 žmonių protines galimybes – bandomieji tiesiog turėjo išspręsti keletą testų internete. Kai kurie tyrimo dalyviai anksčiau sirgo COVID-19, ir kai kurie net buvo hospitalizuoti. Mokslininkai palygino jų ir nesirgusių žmonių protinius gebėjimus. Aišku, buvo atsižvelgiama ir į kitus faktorius – tokius kaip išsilavinimą, amžių ir taip toliau.
Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie kentėjo nuo kvėpavimo takų infekcijos, tuose testuose pasirodė žymiai prasčiau. Protinių galimybių testuose ypač nesisekė tiems, kurie buvo hospitalizuoti. Pasikartosime – tokie rezultatai buvo pastebėti net ir neutralizavus kitus žinomus protą veikiančius faktorius.
Nors tyrime dalyvavo tik pasveikę žmonės, mokslininkus neramina faktas, kad prasčiau proto vertinimo testuose pasirodė ir tie, kurie pasveikę yra jau seniai. 25 proc. COVID-19 sirgusių žmonių teigė, kad vis dar jaučia likusius simptomus – bet prastus rezultatus pademonstravo ir tie, kurie simptomų jau nebejaučia.
Buvę COVID-19 pacientai prastai pasirodė problemų sprendimo užduotyse, erdviniame planavime, argumentavime. Visa tai mokslininkai sieja su vadinamąja smegenų migla, kai žmogui sunkiai sekasi susikaupti ir rišliai dėstyti mintis.
Žinoma, šiuos rezultatus dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais. Jei sirgote COVID-19, bet nepatiriate jokių problemų, susijusių su protine veikla, neverta sunerimti. Tačiau sveikatos apsaugos sistemos turės pasiruošti ilgam žmonių gydymui – net ir po COVID-19 pandemijos pabaigos.
