Pirmasis Lietuvoje išmaniųjų higienos tyrimas nustebino: bakterijų ant telefono daugiau nei lifte

„Išmaniojo telefono ekranas – nešvariausias iš visų mūsų tirtų paviršių. Ant ekrano gali kauptis net ir pavojų žmogaus sveikatai sukeliančios bakterijos, o nusilpus imunitetui ir nesilaikant higienos kyla rizika ir pasigauti infekciją, nes išmanieji – kasdieniai mūsų gyvenimo palydovai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Renata Gudiukaitė, atlikusi pirmąjį šalyje „Išmaniųjų higienos“ tyrimą.

„Nepaisant nerimą keliančių rezultatų, prižiūrėti išmaniuosius – lengva. Svarbu laikytis keleto praktiškų patarimų, leidžiančių užtikrinti išmaniųjų įrenginių higieną nepakenkiant įrenginiams ir apsaugant save. Nuolat prižiūrimi, valomi išmanieji įrenginiai tarnauja ilgiau, juos tenka rečiau keisti. Tai svarbu, nes taip prisidedame prie tvarios aplinkos išsaugojimo“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė, paviršių tyrimą iniciavusios telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Išmaniųjų įrenginių švarumo tyrimas atliktas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Buvo tiriami įvairūs „Bitės“ salonų lankytojų išmanieji įrenginiai.

Skirtingų įrenginių švarai įvertinti ir palyginti buvo paimta dar apie 20 įvairių kitų dažnai žmonių liečiamų paviršių mėginių, taip pat tikrinti ir asmeniai daiktų paviršiai – banko kortelė, kompiuterio pelytė, telefono kroviklis.

„Pagal bakterijų kiekį ant paviršiaus, išmanusis telefonas buvo nešvariausias paviršius. Už antroje vietoje esantį viešojo transporto laukimo suoliuką jis yra nešvaresnis daugiau nei 2 kartus. Viena iš telefonų nešvarumo priežasčių – jų skleidžiama šiluma. Įprastai bakterijos geriau dauginasi šiltoje aplinkoje, todėl dar geresnes sąlygas joms plisti sukuriame ilgai laikydami įrenginį rankose arba kišenėje. Dalis bakterijų yra mums išties nekenksmingos, tačiau gali būti ir pavojų sveikatai keliančių“, – paaiškina Vilniaus universiteto mokslininkė.

Tikėtina, kad išmaniojo paviršius buvo pats nešvariausias dar ir dėl to, jog dėl pandemijos dauguma žmonių dažnai liečiamų paviršių – dažnai dezinfekuojami. O išmanusis telefonas – asmeninis daiktas, kurio dažnas nelaiko „nešvariu“, tad ir nesirūpina jo higiena.

Nuo išmaniųjų įrenginių ir kitų paviršių paėmus mėginius, bakterijos buvo užsėjamos ant mitybinės terpės ir po 48 val. vertinama užaugusių bakterijų gausa. Kelias užaugusias bakterijų kultūras nutarta identifikuoti. Išskyrus pasirinktų bakterijų genetinę informaciją, buvo atliktas šio geno sekoskaitos tyrimas, leidžiantis spręsti apie tiriamo mikroorganizmo priklausomybę tam tikrai genčiai.

Atlikus analizę aptikta Acinetobacter genties bakterijų, kurios gali pasižymėti atsparumu daugeliui antibiotikų.

„Šios bakterijos gali gana ilgai išgyventi įvairioje aplinkoje, net ir ligoninėse. Jų sukeliamas infekcijas, pavyzdžiui, plaučiuose ar šlapimo organuose, paprastai išgydyti sunku. Vienas iš pagrindinių būdų, kaip apsisaugoti nuo šios bakterijos – tinkama rankų, dažnai liečiamų paviršių švara“, – paaiškina dr. R. Gudiukaitė.

Dėl didelio atsparumo net ir naujausios kartos antibiotikams, šios genties bakterijas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra priskyrusi „kritinei“, pačiai pavojingiausiai kategorijai, o mokslininkai ir farmacijos pramonė ieško naujų priemonių kovai su šiomis bakterijomis.

Taip pat buvo rasta Enterobacter genties bakterijų, kurių galima rasti visur aplinkoje. Ji mažiau pavojinga nes, tikėtina, kad paveiktų tik žmones, kurių organizmas nusilpęs. Nustatytos Pseudomonas genties bakterijos sveikiems žmonėms retai sukelia infekcijas.

Visgi, Pseudomonas ir Enterobacter bakterijų tarpe taip pat yra rūšių, kurios kaip ir Acinetobacter gali būti įgavusios atsparumą antibiotikams, plisti ligoninių aplinkoje, o vienas iš tokių bakterijų šaltinių gali būti tiesiog išmanusis telefonas.

Pasirūpinti išmaniųjų įrenginių švara – lengviau nei paprastai manoma, tačiau būtina laikytis tam tikrų patarimų bei valyti įrenginius bent kartą per savaitę.

„Telefoną išjunkite, nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir kitus priedus. Nenuklijuokite tik apsauginio stiklo, jei papildomai saugojate ekraną. Naudokite mikropluošto audinį – kartu su nedideliu kiekiu vandens su muilu ar dezinfekuojančia priemone, su alkoholiu (70 proc. etanolio) ar izopropanoliu. Švelniai nuvalykite ekraną, nugarėlę, kraštus. Neužmirškite išvalyti apsauginio dėklo ant kurio irgi kaupiasi nešvarumai“, – paaiškina „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.

Svarbu atsargiai išvalyti ir krovimo bei ausinių jungtis, kur bėgant laikui kaupiasi dulkės, drabužių pūkai, kiti nešvarumai. Dėl jų įrenginių baterijos kartais kraunasi lėčiau, prastesnė garso, skambučių kokybė. Šias vietas lengvai išvalysite dantų šepetėliu minkštais šereliais ar suspausto oro priemonėmis.

Ko jokiu būdu nenaudoti valant išmanųjį? Nenaudokite bendrųjų namų aplinkos valiklių, pavyzdžiui, įvairių skalbiklių, galinčių pažeisti specialią dangą, apsaugančią ekranus nuo pirštų atspaudų ir kitų riebalų.

Nuo šiol siekdami higieniškiau naudotis telefonu stenkitės ne tik reguliariai jį valyti, bet ir sąmoningiau juo naudotis. Visų pirma, venkite dalintis išmaniuoju įrenginiu su kitais žmonėmis.

„Geroji žinia, jog greičiausiai esate atsparus daugumai mikrobų, kurie šiuo metu randasi ant jūsų telefono. Visgi jei mobiliuoju naudojasi, pavyzdžiui, visas biuras, tikėtina, kad ant jo atsiranda vis naujų bakterijų, nuo kurių jūsų organizmas gali būti nepasiruošęs apsiginti. Bakterijos plinta kontakto būdu, todėl nuolat perleisdami telefoną į kitų rankas didinate riziką. Stenkitės, kad jūsų išmaniuoju kiti naudotųsi kuo rečiau, o jei tas neišvengiama – valyti tokį įrenginį dažniau“, – pažymi dr. R. Gudiukaitė.

Kitas naudingas įprotis – padėti telefoną šalin valgant. Naudodamiesi nešvariu įrenginiu valgio metu galite pernešti bakterijas.

„Išmaniųjų higienos“ tyrimo rezultatai pagal bakterijų kiekį (nuo nešvariausio iki švariausio):