Palengvina pacientų gydymą
Įmonė, bendradarbiaudama su mokslininkais, sukūrė unikalią platformą, kurioje medicinos personalas gali ne tik stebėti pacientų, prijungtų prie dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, būklę, bet ir pamatyti dar itin ankstyvoje stadijoje atpažįstamus plaučių būklės pasikeitimus. Dirbtinio intelekto sistema, kaupdama bei analizuodama medicinos prietaisų fiksuojamus paciento duomenis, siūlo tinkamiausias plaučių ventiliavimo metodikas.
Bendrovės direktorius Jokūbas Drazdas džiaugiasi, kad informacinių technologijų specialistų ir medicinos darbuotojų suvienytos žinios padėjo sukurti unikalų produktą, kuris gali tapti reikšminga pagalba gydant ir COVID-19 ligonius.
„Sprendimas atsirado dar prieš pandemiją, tačiau didžiausia jo nauda išryškėjo pandemijos metu padidėjus dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikiui. Kiekvieno iškvėpimo ir įkvėpimo metu medicinos prietaisai fiksuoja daugybę parametrų, kurie įprastai ligoninėse niekur nėra kaupiami. Ligoninės personalas, prižiūrintis daugybę pacientų, ne visada yra pajėgus išanalizuoti didžiulį, nuolat atsinaujinančių duomenų kiekį iš medicinos įrangos, susieti visų prietaisų rodomus parametrus ir pagal tai individuliai pacientui pritaikyti dirbtinį plaučių ventiliavimą. Dirbtinio intelekto sistemos, kaupiančios, analizuojančios duomenis, geba daug greičiau pastebėti besikeičiančią paciento plaučių būklę. Dirbtinio intelekto sistema, kurią pritaikėme dirbtiniam plaučių ventiliavimui, gali ne tik palengvinti medicinos personalo darbą, bet ir daug efektyviau padėti pacientui parinkti plaučių ventiliavimo metodiką“, – teigė Jokūbas Drazdas.
Jau taikomas Vilniaus universitetinėje ligoninėje
Dirbtinio intelekto sistema, pasitelkdama mašininį mokymąsi ir neuroninį tinklą, vykdo nuolatinę pacientų ventiliacijos duomenų analizę esamam plaučių pažeidimui įvertinti. Ši sistema šiuo metu ligonių gydymui yra taikoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių medicinos centro vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas prof. dr. Saulius Vosylius teigia, kad, atliekant teigiamo slėgio principu paremtą plaučių ventiliavimą, didžiausias iššūkis – išvengti galimo papildomo plaučių pažeidimo.
„Dirbtinis plaučių ventiliavimas taikomas tada, kai paciento būklė yra sudėtinga, kvėpuodamas jis negali įsisavinti deguonies ir pašalinti anglies dioksido. Tuomet viską už jį padaro prietaisas. Jei dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisas sudaro per didelį oro srauto slėgį, įpučia per greitai, per daug arba neatitinka paciento ir prietaiso kvėpavimo ciklai, ligos paveiktuose plaučiuose gali atsirasti papildomi pažeidimai. Mūsų tikslas – tai pastebėti, išsiaiškinti tai lemiančias priežastis ir pasiūlyti sprendimus, kurie padėtų išvengti plaučių pažeidimo“, – sakė prof. dr. Saulius Vosylius.
Padeda išvengti plaučių pažeidimų
Prof. dr. Saulius Vosylius pastebi, kad dirbtinio intelekto sprendimai gali reikšmingai sumažinti dirbtinio plaučių ventiliavimo keliamą riziką paciento plaučiams.
„Moderni, išmani, dirbtiniu intelektu paremta sistema, galinti stebėti kiekvieno paciento kvėpavimo sistemos būklę, nuolat vertinti šimtus parametrų, juos analizuoti ir pateikti rekomendacijas medicinos personalui, yra nepamainoma intensyvioje terapijoje. Norint apsaugoti plaučius nuo galimo ventiliacijos sukeliamo pažeidimo reikia atidžiai parinkti įpūtimo tūrius ir vengti didelių įpūtimo slėgių ne tik tiems pacientams, kuriems yra didesnė komplikacijų rizika, bet ir ligų dar nepažeistiems plaučiams. Šiuo metu Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių medicinos centre naudojama dirbtinio intelekto sistema gali perspėti personalą apie besikeičiančią paciento būklę, pateikti pasiūlymus, kaip pakeisti ventiliavimo metodiką, maksimaliai priderinant ją prie nuolat kintančios ligonio būklės. Pasitaiko atvejų, kad gali nesutapti paciento ir dirbtinės ventiliacijos prietaiso kvėpavimo ciklai, tada pacientui gali atsirasti nerimas, diskomfortas. Tokiais atvejais į pagalbą vėl ateina dirbtinio intelekto sistema, kuri atpažįsta kvėpavimo ciklų neatitikimų variantus, apie tai praneša personalui, galinčiam pagal rekomendacijas adaptuoti ventiliavimo metodiką, kad ji prisitaikytų prie ligonio poreikių. Dirbtinio intelekto sistema gali labai anksti pranešti ir apie blogėjančią paciento plaučių būklę. Tokiu būdu ankstyvoje stadijoje galime keisti plaučių ventiliavimo metodikas ir taip pasiekti optimalius gydymo rezultatus“, – teigė prof. dr. Saulius Vosylius.
Siekia sertifikavimo
Bendrovė yra pradėjusi inovatyvios sistemos, skirtos dirbtinei plaučių ventiliacijai, sertifikavimo Europos Sąjungoje procesą. Technologija jau domisi ir užsienyje veikiantys medicininės įrangos gamintojai.
Jokūbas Drazdas tikisi, kad jų sukurtas dirbtinio intelekto sprendimas sudomins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ligonines, ieškančias efektyvesnių būtų gydyti pacientus, kuriems būtina dirbtinė plaučių ventiliacija.
Dirbtinio intelekto pritaikymo dirbtinei plaučių ventiliacijai projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal priemonę „Eksperimentas“.
