Naujosios fosilijos buvo atrastos 2010 m. netoli Ramlos miesto vidurio Izraelyje, kai kasant Nešerio cemento gamyklos karjere, buvo atrasta vadinamoji priešistorinė Nešer Ramlos (hebr. Nesher Ramla) radimvietė. 8 metrų gylyje mokslininkai aptiko akmeninių įrankių ir žmogaus kaulų, taip pat didelį kiekį gyvūnų kaulų – įskaitant arklių, elnių ir taurų.
Kad įvertintų, ką rado, mokslininkams prireikė daugiau nei pusės dešimtmečio. „Žmonės mano, kad išanalizuoti fosilijas paprasta – tačiau tai užima daug laiko, – sako Tel Avivo universiteto paleoantropologas, vieno iš dviejų tyrimų apie šį atradimą pagrindinis autorius Izraelis Hershkovitzas. – Radę fosilijas, turite jas nuvalyti ir rekonstruoti, o tada surinkti palyginamąją medžiagą iš viso pasaulio, kad tinkamai viską suprastume“.
Atlikę visą šį darbą, mokslininkai nustatė, kad Nešer Ramla kaulai priklauso mokslui dar nežinomam Homo tipui. Paaiškėjo, kad fosilijų amžius siekia apie 120 000-140 000 metų.
Nešer Ramlos kaulai turi bruožų, būdingų neandertaliečiams – ypač dantų ir žandikaulių srityje – tačiau šių paslaptingų žmonių kaukolės buvo labiau panašios į dar archajiškesnių žmonių giminaičių kaukoles, pažymi mokslininkai. Šie naujo tipo Homo labai nepanašūs į šiuolaikinius žmones, turi visiškai kitokią kaukolės struktūrą – be smakro ir didelių dantų.
Palyginus Nešer Ramla Homo kaulus su kitomis Izraelyje anksčiau rastomis fosilijomis, kurios ilgus metus glumino mokslininkus – pavyzdžiui, 160 000 metų senumo kaulais iš Tabuno olos, 250 000 metų senumo liekanomis iš Zuttiyeh urvo ir 400 000 metų senumo egzemplioriais iš Qesemo olos – komanda „suprato, kad visi priklauso tai pačiai grupei, – sako I.Hershkovitzas. – Prieš maždaug 400 000-100 000 metų šiame regione gyveno tikrai didelė šių žmonių populiacija“.
Hebrajų universiteto Jeruzalėje archeologas Yossi Zaidneris ir jo kolegos rado su Nešer Ramla kaulais siejamus akmeninius įrankius – pavyzdžiui, antgalių ruošiniai, kuriuos vėliau užmaunant ant kotų, būdavo suformuojamos ietys ar strėlės. Konkretus šių dirbinių gamybos būdas anksčiau buvo aptiktas tik tarp šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių liekanų.
Šie nauji duomenys rodo, kad Viduriniuose Rytuose maždaug prieš 100 000-200 000 metų gretimai gyveno dvi skirtingos žmonių grupės – Nešer Ramla žmonės, įsikūrę regione prieš maždaug 400 000 metų, ir šiuolaikiniai žmonės, kurie ten atvyko maždaug prieš 200 000 metų. Tikėtina, abi žmonių rūšys ne tik dalijosi žiniomis ir įrankiais, bet ir kryžminosi – fosilijos, anksčiau rastos Skhulo ir Qafzeh urvuose šiaurinėje Izraelio dalyje, datuojamos 80 000-120 000 metų, gali priklausyti šiuolaikinių žmonių ir Nešerio Ramlos giminės grupės hibridams, mano mokslininkai.
Kai jie palygino šias fosilijas su kitomis, rastomis visame pasaulyje, mokslininkai nustatė, kad didžiausias panašumas buvo su Sima de los Huesos – arba „Kaulų duobės“, požeminio urvo Atapuerca kalnuose Ispanijos šiaurėje – radiniais, sako I.Hershkovitzas. Dėl tenykščių kaulų kilmės karštai ginčijamasi, jie galimai panašūs į šiuolaikinių žmonių, neandertaliečių ir paslaptingųjų denisoviečių.
I.Hershkovitzas ir jo kolegoms iš šių fosilijų nepavyko išgauti DNR. „Izraelio problema yra ta, kad tai yra labai karšta šalis“, – sako I.Hershkovitzas. DNR gali suirti dėl karščio, todėl čia mokslininkams iki šiol nėra pavykę išgauti DNR iš senesnių nei 15 000 metų kaulų. „Mes tai bandėme, bet nuo pat pradžių žinojome, kad galimybės iš esmės yra nulinės“, – sako paleoantropologas.
Nors iš šių naujai rastų fosilijų nepavyko išskirti DNR, jos vis tiek gali padėti išspręsti žmogaus evoliucijos paslaptį – kaip šiuolaikinė žmogaus DNR pateko į neandertaliečių genų fondą dar ilgai iki to, kol abi grupės susitiko?
Ankstesni tyrimai parodė, kad šiuolaikiniai žmonės – arba Homo sapiens – ir europiečiai neandertaliečiai poravosi prieš daugiau nei 200 000 metų – taigi, daug anksčiau, nei archeologiniai duomenys rodo, kad šiuolaikiniai žmonės pirmą kartą pateko į Europą (archeologiniai radiniai pastarąjį įvykį datuoja nutikus tik maždaug prieš 45 000 metų). Dabar I.Hershkovitzas ir jo kolegos teigia, kad šiuolaikinių žmonių hibridai ir Nešer Ramlos grupė galėjo introdukuoti šiuolaikinio žmogaus DNR į Europos neandertaliečius.
Tyrėjai teigia, kad Nešer Ramlos žmonės gali būti neandertaliečių protėviai. „Dauguma tyrinėtojų mano, kad neandertaliečiai pradėjo vystytis, vystėsi ir ilgainiui baigė savo egzistenciją Europoje. Bet mes sakome, kad galbūt neandertaliečiai nebuvo europiečiais – galbūt neandertaliečių populiacijoje egzistavo stiprus Artimųjų Rytų komponentas, – sako I.Hershkovitzas – Nešer Ramlos žmonės galėjo būti pagrindine populiacija, iš kurios tarpledynmetiniais laikotarpiais neandertaliečiai rekolonizavo Europą“.
Buvusi kaip tik kryžkelėje tarp Afrikos, Europos ir Azijos, Nešer Ramblos grupė galėjo migruoti į rytų pusę. „Tai gali paaiškinti Azijoje atrastas archajiškas fosilijas su bruožais, panašiais į neandertaliečių“, – mano paeoantropologas.
Bet jis pripažįsta, kad šios idėjos yra gana provokuojančios. „Aš jau girdžiu, kaip paleoantropologai galanda peilius“, – juokauja jis.
Nešer Ramlos žmonių išnykimas taip pat išlieka paslaptimi. „Mes nežinome, kodėl, bet dauguma vidurinio pleistoceno grupių savo egzistencijas baigė tuo, kad didelė šiuolaikinių žmonių populiacija prieš maždaug 70-80 000 metų išėjo iš Afrikos ir galiausiai perėmė viso pasaulio kontrolę“, – sako I.Hershkovitzas. – Ar Nešer Ramlos žmonės išnyko dėl atvykėlių, ar dėl kitų priežasčių – nežinome“.
Mokslininkai dabar analizuoja naujas fosilijas, kurias neseniai atrado kitame urve. Jie savo išvadas paskelbė dviejuose (1,2) tyrimuose, publikuotuose žurnale „Science“.
Parengta pagal „Live Science“.
