Negalite pakęsti kramtymo garso? Gali būti, kad jus kamuoja misofonija

Yra garsų, kurie erzina tik kai kuriuos žmones. Pavyzdžiui, valgymo garsai daliai žmonių nesukelia visiškai jokių emocijų – o kitiems jie yra sunkiai pakeliami. Kodėl?

 Valgymo garsai daliai žmonių nesukelia visiškai jokių emocijų – o kitiems jie yra sunkiai pakeliami.<br> 123rf nuotr.
 Valgymo garsai daliai žmonių nesukelia visiškai jokių emocijų – o kitiems jie yra sunkiai pakeliami.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 30, 2021, 7:48 AM

Mokslininkai šį fenomeną vadina misofonija ir jau nuo 2013 metų grupelė jų norėtų misofoniją paskelbti tikru psichologiniu sutrikimu.

Kitų žmonių valgymas neturėtų jūsų erzinti – net jei jie valgo garsiai. Tiesa, misofonija nebūtinai yra susijusi tik su atsaku į valgymo garsus – kai kuriuos žmones labai erzina beldimas pirštais, kelnių šiugždėjimas ar net kasymasis.

2017 metais buvo paskelbtas įdomus tyrimas, giliau pažvelgęs į misofonijos priežastis. Mokslininkai išsiaiškino, kad misofonija pasižyminčių žmonių smegenyse nemalonūs garsai sukelia aktyvumo šuolį vadinamojoje saloje – galinių smegenų skiltyje. Buvo keliama hipotezė, kad šio smegenų regiono hiperaktyvumas gali būti atsakingas už misofoniją, tačiau mokslininkai tuo nebuvo tikri.

Naujas tyrimas, kurį atliko ta pati komanda, pastebėjo, kad misofoniją dažniausiai sukelia būtent kramtymo garsai. Kaip minėta anksčiau, stiprų susierzinimą ar net neproporcingą emocinę reakciją gali sukelti ir kiti garsai – bet būtent kramtymas yra dažniausiai siejamas su misofonija. Kodėl?

Mokslininkai pastebėjo, kad pasigirdus kramtymo garsams, nuo misofonijos kenčiančių žmonių smegenyse suaktyvėja už veido raumenis atsakingos skiltys. Mokslininkai mano, kad tai – savotiškas veidrodinė emocinė reakcija. Žmonės yra socialiniai gyvūnai, kurie dažnai valgo grupėmis.

Gali būti, kad garsus kitų žmonių valgymas sukelia nevalingą reakciją smegenyse, kuri tarsi skatina kramtymą. Mokslininkai spėja, kad galbūt susierzinimas kyla dėl tų nevalingų mikropojūčių, tarsi kažkas bandytų kramtyti už jus.

Reikės dar ne vieno smegenų skenavimo, kad mokslininkai išsiaiškintų ką nors konkretesnio. Tačiau tai – nebloga pradžia. Įdomu tai, kad mokslininkai tikisi surasti ir geriausią misofonijos gydymo būdą – kad ir kokia nekalta atrodytų ši psichologinė keistenybė, iš tikrųjų ji kai kuriuos žmones paveikia labai stipriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.