Taip pat dirbtinis intelektas geba apdoroti didžiulį kiekį informacijos bei pateikti tikslesnes prognozes ateičiai, nei tai daro žmogus. Svarbus faktorius yra ir žmogaus ribotumas, mes dažniau klystame nei dirbtinio intelekto produktai, tačiau reikia nepamiršti ir to, jog pats žmogus kuria ir užprogramuoja robotus. Iki šiol tvirtai neatsakyta į klausimą, kas prisiims atsakomybę nutikus nelaimei – robotas ar jo autorius?
Pasauliniu mastu 800 milijonų darbų galėtų būti automatizuoti iki 2030 metų. Didžiausia grėsmė kyla tolimųjų reisų vairuotojams, gamybos darbuotojams, radiologams, teisininkams ir t. t. Tačiau kaip yra iš tiesų, ar tikrai nebereikės šių sričių specialistų?
Lietuvoje dirba beveik 77 tūkstančiai tolimųjų reisų vairuotojų, nors ir didžiąją dalį jų sudaro imigrantai iš trečiųjų šalių, jiems taip pat reikia išlaikyti savo šeimas. Baltųjų rūmų ataskaitoje 2016 m. buvo paskaičiuota, jog 3,1 milijono sunkvežimių, taksi vairuotojų bei kurjerių iškils didelė rizika prarasti darbo vietas. Kas jų laukia po to, kai autonominiai vilkikai bus pradėti masiškai naudoti visame pasaulyje? Jei vairuotojo darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis ir žmogus jame dirba jau 30-40 metų, tai kuria linkme jam reikia pasukti, jei jis yra įsitikinęs, kad tai daro geriausiai ir kitoje srityje sunkiai save įsivaizduoja?
Žinoma, vairuotojui reikia ilgesnio poilsio ir yra rizika, jog jis vairuos išgėręs, ar viršys greitį, kas netaikytina dirbtiniam intelektui. Tačiau savaeigiai sunkvežimiai turi esminių trūkumų: užprogramuotos sistemos iš prigimties nesuvokia savaime suprantamų žmogiškų dalykų ir negeba socialiai komunikuoti su kitais vairuotojais, todėl tinkamai nesusitvarko su keliuose vykstančiomis netradicinėmis situacijomis.
Be to, anot naujienų kanalo AJ+, žmogaus galimybės vairuoti prastomis oro sąlygomis yra pranašesnės – kuomet lauke dėl stipraus lietaus dangus maišosi su žeme kameroms yra žymiai sunkiau aptikti kitus objektus, įvertinti atstumą iki jų bei atskirti kelią nuo dangaus. Dirbtinis intelektas to stokoja, tačiau didelė tikimybė, jog tai pasikeis ateityje.
Kita sritis – radiologija, medicinos sritis, kuri pasitelkdama medicininį vaizdavimą (rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimus) diagnozuoja ligas bei siekia jas gydyti. Didžiąją dalį darbo laiko gydytojams-radiologams tenka praleisti žiūrint ir vertinant vaizdus, ar jie pakitę nuo normalios struktūros. Šioje srityje labai sparčiai tobulėja kompiuterizuotos sistemos, vaizdų kokybė gerėja.
Dirbtinis intelektas per 24 val. sugeba apdoroti daugiau vaizdų, nei žmogus per visą savo gyvenimą. Dar vienas žmogaus trūkumas yra tai, jog jis pavargsta. Tačiau visa tai vis tiek negali veikti be žmogaus priežiūros. Jis priima galutinį sprendimą dėl paciento diagnozės. Dirbant išvien, mažiau laiko skiriant vaizdų analizei, pasitelkiant technologijas į pagalbą, gydytojas galės daugiau laiko skirti pacientui. Paneigiant šį mitą galima teigti, jog dirbtinis intelektas nepakeis radiologų, patys radiologai pakeis tuos, kurie nenaudoja dirbtinio intelekto darbo metu.
Be abejo, yra darbų, kuriuos automatizuoti būtų beveik neįmanoma, visi, kurie reikalauja kūrybiškumo, socialinių sąveikų ir empatijos. Žmogiškasis ryšys tarp mokytojo ir mokinio, terapeuto ir paciento, auklės ir prižiūrimo vaiko bei aktoriaus ir žiūrovo, mano nuomone, yra nepakeičiamas. Vargu ar žmogui, turinčiam psichologinių sutrikimų kada nors norėtųsi išsipasakoti automatizuotai mašinai, taip pat nepatikėčiau tuo, jei atsirastų tėvai, kurie paliktų vaiką vieną, prižiūrimą roboto.
Sparčiai tobulėjant technologijoms daugybės profesinių sričių automatizavimas yra neišvengiamas. Žmonėms teks prisitaikyti prie kitokio darbo pobūdžio, dirbant kartu su dirbtiniu intelektu. Svarbu bus pergalvoti pamatines vertybes ir gyvenimo prasmę. Dirbtinis intelektas kai kuriems palengvins kasdienybę, tačiau žmogus vis tiek vaidins pagrindinį vaidmenį.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe. „Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projekto informacinis partneris – lrytas.lt.
