Žvilgsnios į meditaciją – be mistikos: ką apie tai gali pasakyti mokslas? Mokslo populiarinimo konkursas

Kokie vaizdiniai kyla ištarus žodį „meditacija“? Sukryžiavęs kojas į lotoso pozą jogas, subalansuotas akmenų bokštelis prie jūros kranto? Kaip bebūtų, tokie vaizdai iškyla įvedus žodį „meditacija“ į interneto paieškos laukelį. Šiandien, kai meditacijos populiarumas vis auga, įdomu pažvelgti, ką apie meditaciją sako mokslas? Bet visų pirma, kas apskritai vadinama meditacija.

Meditacija – „proto treniruotė“. Įvairūs moksliniai tyrimai pagrindžia meditacijos naudą sveikatai. Nors dažniausiai asocijuojama su Rytų religijomis ir tokiomis filosofijomis kaip budizmu, hinduizmu, panašių praktikų aptinkama krikščionybėje, judaizme, islame. Yra įvairiausių rūšių meditacijų – kaip, pavyzdžiui Vipasana, kuri pagrįsta dėmesio sutelkimu į kvėpavimą. Metta (angl. loving-kindness), kuri kultivuoja geranoriškumo jausmą sau ir kitiems. Transcendentinė (pagrįsta mantrų kartojimu), sąmoningumo praktika (angl. mindfulness ir pagrįsta dėmesio sutelkimu į šią akimirką). Kiekvienam pavyks rasti sau tinkamą. Vis dėlto, išskiriamos esminės dvi rūšys: sukoncentruoto dėmesio (angl. focused attention, pagrįsta koncentracija į pasirinktą objektą) ir atviro stebėjimo (angl. open monitoring, pagrįsta vidinių ir išorinių pojūčių stebėsena). Meditacija padeda įveikti stresą, nerimą. Visų meditacijų bendras bruožas – emociškai stabilios būsenos siekis.

Didžioji dalis meditacijų paveikia tuos smegenų regionus, kurie yra atsakingi už koncentraciją ir emocijas. Suaugusio žmogaus smegenys geba keistis, šis procesas vadinamas neuroplastiškumu. Esama įvairių skirtingų jo mechanizmų: naujų neuronų jungčių užsimezgimas ir naujų neuronų atsiradimas. Ką turi bendro meditacija ir neuroplastiškumas? Visu pirma, kadangi stresas neigiamai veikia šį procesą, meditacija gali padėti įveikti stresą per relaksaciją. Taip pat, dėmesio sukaupimas gali pagerinti plastiškumą – o tuo remiasi daugelis meditacijos rūšių.

Lietuvoje beveik kas ketvirtas gyventojas rūko kasdien arba retkarčiais. Jeigu nepadeda kraupūs paveikslėliai ant pakelių, gal į pagalbą galima pasitelkti meditaciją? Keli tyrimai parodė, jog viena iš meditacijos rūšių – sąmoningumo praktika (angl. mindfulness) – padeda metantiems rūkyti, palyginus su labiau tradicinėmis programomis. Meditacija galimai padeda suvaldyti potraukius ir padeda kontroliuoti save. Vis dėlto, kitas tyrimas su transcendentine meditaciją bandančiais studentais parodė, jog jokios įtakos metant rūkyti praktika nepadarė. Kaip bebūtų, kiekvieno pasirinkimas, kaip padėti sau. Bet galbūt tai gali būti įdomus eksperimentas?

Meditacija yra naudinga kūrybingumui. Atviro stebėjimo meditacija pagrįsta tuo, kad žmogus priima visus iškylančius pojūčius. Tai gali būti naudinga naujų pasirinkimų, būdų ieškančiam, divergentiniam, mąstymui. Tai įrodo tyrimas su dzenbudistais: tie, kurie praktikavo meditaciją, atliko kūrybines užduotis geriau negu nemedituojantys budistai.

Nors įrodoma, kad meditacija ugdo kūrybingumą, kognityviniai mechanizmai šiuose procesuose yra neaiškūs. Galima pasvajoti, kaip pagerėtų mokinių kūrybinės galios, jei mokyklose kasdien būtų skiriama laiko meditacijai.

Gali susidaryti įspūdis, jog meditacija – kelias į visuomenę, kurioje gyvena ramūs, kūrybingi žmonės. Bet kas sakoma apie pašalinius efektus? Kai kurie tyrimai rodo, kad meditacija gali iššaukti tokius simptomus, kaip dezorientaciją, nerimą, paniką. Jie galimai atsiranda dėl relaksacijos. Bet svarbu paminėti, kad tai nėra vienareikšmis atsakymas. Gali būti, kad meditacija tik sukelia dėmesingumą, kuris iššaukia kai kurias charakterio savybes, jausmus. Kaip bebūtų, verta į šią praktiką žvelgti kaip ir į bet kokią treniruotę – stebėti savo savijautą ir žvelgti į informaciją kritiškai.