Jauną moterį kamavo skausmingas kosulys, karščiavimas, tirštos gleivės. Šie simptomai nesitraukė ir ji ėmė vartoti antibiotikus, skirtus tuberkuliozei gydyti. Jie neturėjo visiškai jokio poveikio, todėl buvo atlikti išsamūs tyrimai.
Gydytojai tuberkuliozės nediagnozavo – įprasti testai to nerodė. Rentgeno nuotraukoje gydytojai pastebėjo šį tą neįprasto dešinėje plaučių pusėje. Keistas darinys jiems priminė maišelį, kažkaip įsirangiusį bronchuose. Kai galiausiai buvo nuspręsta, kad tai – svetimkūnis, teliko jį pašalinti. Ir tai nebuvo maišelis – tai buvo prezervatyvas.
Plaučiai nėra tas organas, kuriame ieškotumėte pamesto prezervatyvo. Svetimkūniai plaučiuose apskritai yra retas radinys – ypač tokio dydžio. Moteris ir jos vyras įsivaizduoja, kaip tai galėjo nutikti, nors jų pasakojimas nėra labai detalus. Jie neužtikrintai pasakojo, kad prieš keletą mėnesių užsiiminėjo oraliniu seksu su prezervatyvu. Šis atsilaisvino ir, kaip teigė pora, moteriai kosėjant ar čiaudint galėjo būti staiga įkvėptas į plaučius.
Gydytojai mano, kad moteris tiesiog gėdijosi pasakyti tiesą. O be reikalo – prezervatyvo sukeltos kančios galėjo būti nutrauktos gerokai anksčiau. Nors prezervatyvas šiaip yra minkštas ir neturėtų pažeisti audinių, jis nuolat judėjo ir taip dirgino kvėpavimo takus. Gydytojams nepavyko pašalinti viso svetimkūnio – kelios atplaišos dar liko, todėl moters laukia dar bent viena procedūra.
Svetimkūniai plaučiuose yra reti. Dažniau jie pasitaiko tarp visai mažų vaikų. Taigi, gydytojai iš pradžių net nesvarstė šios galimybės. Pati moteris teigė maniusi, kad jai reikia antibiotikų. Gydytojai mano, kad ji greičiausiai žinojo apie savo nelaimę, bet gėdijosi prisipažinti. Medicinos požiūriu, tai yra bloga mintis – gydytojams reikia suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tiesą sakant, tikimybė, kad juos kas nors nustebins, yra labai menka.
