„Kodėl tai darau? Nes patinka, smagu, smalsu“, – šypsosi išradėjas, mokslų daktaras Gediminas Mikulėnas. Pats patyręs infarktą, jis susimąstė, kaip galima būtų pasinaudoti savo turimomis žiniomis ir padėti kitiems infarkto riziką patiriantiems žmonėms.
„Paprastai insultą ar infarktą patyręs žmogus po gydymo ar reabilitacijos nėra stebimas. O ir šiaip dažnas ne tik nesuprantame, bet ir nepastebime artėjančio insulto požymių. Todėl natūraliai piršosi mintis, kad jei turėtume galimybę stebėti tokių žmonių kūno parametrus nuotoliniu būdu, galėtume išgelbėti ne vieną gyvybę,“ – svarsto G. Mikulėnas.
Taip gimė mintis sukurti ne tik tikslų, bet ir daugeliui įperkamą dėvimą aparatą, kuris tiksliai fiksuotų kūno siunčiamus signalus, o užfiksuoti duomenys galėtų būti bet kada pasiekiami gydytojo peržiūrai ar stebimi per atstumą pacientui ir kardiologui esant skirtingose pasaulio vietose.
Viena vertus, šiuolaikinė medicina susiduria su vis aštrėjančiomis problemomis – tokiomis kaip senstanti visuomenė, išeminė širdies liga ir infarktai, tampantys dažniausia žmonių mirties priežastimi. Kita vertus, sveikatos priežiūros paslaugos tampa vis brangesnės. Todėl kurdamas išmaniuosius marškinėlius, Gediminas skyrė didelį dėmesį tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti nuotoline stebėsena. Rinkdamasis technologijas, jis žvelgia ne tik į funkcionalumą, bet ir į racionalumą – kad produktas ne tik sklandžiai veiktų, bet ir išliktų įperkamas vartotojui. Išradėjas skaičiuoja, kad šiuo metu marškinėlių kaina yra apie 600 Eur, bet neabejoja, kad pradėjus masinę jų gamybą, kaina turėtų kristi daugiau kaip perpus.
Nuolatinė stebėsena per atstumą
Dėvint „Cardio Gedi“ išmaniuosius marškinėlius, elektrokardiografinis stebėjimas vyksta nuolat, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pacientas stebimas namuose, nuolat, jis tai žino, todėl yra ramus, kad iškilus problemai bus informuotas: apie atsiradusius širdies darbo pakitimus siunčiamas pranešimas į mobilųjį telefoną tiek pacientui, tiek jį prižiūrinčiam gydytojui.
Biosignalus fiksuojantys jutikliai pagaminti sidabro pagrindu ir spausdinimo technologijomis perkelti ant marškinėlių, prie kurių taip pat tvirtinamas maitinimo elementas. Dar vienas privalumas tokį įrenginį naudojančiam pacientui – galimybė išvengti pakartotinio apsilankymo sveikatos centruose. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems judėjimo negalią, gyvenantiems atokiose kaimiškose vietovėse.
„Tai idealus prietaisas fiksuoti širdies virpesiams, ypač naktiniams. Jei žmogus prastai jautėsi – gali paprašyti kardiologo peržiūrėti širdies duomenų fiksavimo istoriją, kur aiškiai matysis nukrypimai nuo normalios veiklos. Yra ir online režimas – stebėjimas per nuotolį realiu laiku, ir galimybė peržiūrėti įrašus,“ – pasakoja 66 metus einantis išradėjas Gediminas Mikulėnas.
Kaune gimęs išradimas
Gediminas gimęs ir augęs Kaune, čia baigęs taikomosios matematikos mokslus buvusiame Kauno politechnikos institute (dabartinis Kauno technologijos universitetas). Vėliau apsigynė daktaro disertaciją biosignalų atpažinimo srityje. Būtent ši patirtis, kaip ir ilgus metus sportuojant užmegzti ryšiai bei pažintys, padėjo atrasti reikiamų kompetencijų turinčių žmonių, su kuriais ir buvo pradėti kurti išmanieji marškinėliai. O už kantrybę ir palaikymą išradėjas dėkingas ne tik bendraminčiams, bet ir savo šeimai.
„Nuo pirmos minties iki dabartinio produkto – veikiančio prototipo sukūrimo praėjo 5 metai. Žinoma, kad idėjos realizavimui reikia laiko: turėjau suprasti, kas tai per daiktas, kaip sujungti tekstilę su metalais, kaip užfiksuotus duomenis perduoti į telefoną ir kaip jame atvaizduoti? Kaip iš telefono perduoti į serverį – duomenų bazę, o iš jos – į internetinę aplikaciją, kuria gydytojai galėtų naudotis bet kuriame pasaulio taške? Į visus šiuos klausimus teko ieškoti atsakymų. Mano galutinė vizija: širdies priežiūra be nacionalinių sienų. Net jeigu pacientą ir gydytoją skiria tūkstančiai kilometrų. Kodėl? Nes tuomet dingsta ir lokalinė monopolija – gali gauti konsultaciją iš bet kokio gydytojo: lietuvis pacientas gali konsultuotis pas japoną kardiologą, o lietuvis kardiologas gali konsultuoti vokietį pacientą ir t. t.“
Pilnai veikiantis prototipas
Pasak Gedimino, dabartinė produkto stadija – puikiai veikiantis prototipas, kurį, kaip leidžiamą naudoti kardiologinį prietaisą, jau patvirtino Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba. Šiuo metu likusi svarbi darbo dalis – medicininiai tyrimai, po kurių išmaniąja tekstile grįsta nuotolinė sveiktos priežiūra galėtų atkeliauti ir į kiekvieno infarkto riziką patiriančio žmogaus namus. Juolab kad, pasak Gedimino, susidomėjimas prietaisu didžiulis: žmonės patys jį susiranda, skambina, klausia, kada būtų įmanoma įsigyti.
„Šiuo metu testuojame marškinėlius, peržiūrime parametrus, tikriname patikimumą. Svajoju turėti dar apie 50-100 testuotojų. Tam, kad aparatą galėtume registruoti kaip medicininį įrenginį, reikalingi išsamūs medicininiai tyrimai, kurie, žinoma, kainuoja. Bet dirbame ta linkme,“ – pasakoja Gediminas.
Pasak jo, ateityje laukia ir dar vienas akivaizdus iššūkis: pačių medikų įpratinimas dirbti inovatyviai, jų apmokymas, perorientavimas ne į statinį, bet į dinaminį paciento stebėjimo modelį. O tai, tiki Gediminas, yra neišvengiama moderniajai medicinai vis labiau orientuojantis į ligų prevenciją – mokantis, kaip užbėgti susirgimams už akių.
Iš viso prie produkto dirbo ir tebedirba apie 10 žmonių. O pats idėjos autorius sako, kad visas kūrybos procesas vyko ne kaip teisingo sprendimo paieška, bet klaidingų sprendimų atmetinėjimo būdu.
„Išbandom vieną sprendimą – netinka. Pasigaminam antrą – blogai, į šiukšliadėžę. Darome trečią variantą – būtų puiku, bet per brangu. Imam ketvirtą – va, šitas veikia, puiku, važiuojam! Ir taip – iki kol atrandi optimaliausius sprendinius kiekvienai grandžiai,“ – pastarųjų metų darbą prie „Cardio Gedi“ prisimena Gediminas, tvirtinantis, kad nors atskiros marškinėlių detalės įsigyjamos įvairiose šalyse, tačiau galutinis produktas neabejotinai bus surenkamas čia, Lietuvoje, ir bus tikras lietuviškas produktas.
