Bet panašu, kad artimiausiu metu ir iš tikrųjų galėtume turėti nematomumo apsiaustą. Mokslininkai ir privačios įmonės jau dirba su tokiomis technologijomis. Tačiau kelias į maskavimo technologijos kūrimą nėra toks tiesus, kaip galėtumėte pagalvoti.
Maskavimo technologijai reikia rasti būdą, kaip aplink norimą paslėpti objektą iš visų pusių išlenktų šviesą. Vis dėlto vienas iš būdų yra gana paprastas. Mokslininkai panaudojo kameras, kad įrašytų ir suprojektuotų vaizdus, esančius už objekto, ant jo paviršiaus – todėl susidaro įspūdis, kad jo net nėra.
2000-ųjų pradžioje Tokijo universiteto tyrėjų komanda sukūrė optinę kamufliažinę sistemą, leidžiančią pradingti kiekvienam, dėvinčiam unikalią atspindinčią medžiagą. Nuo to laiko pasirodė kelios technologijos versijos, kurių kiekviena tapo tobulesne. Panaši, nors ir išgalvota, technologijos versija buvo parodyta filme „Mission: Impossible: Ghost protocol“.
Tačiau raktas į tikrą nematomumo apsiaustą gali būti slypėti metamedžiagose. Tai yra metalo-dielektriniai kompozitai, sukurti iš nanodalelių. Kompozicinė struktūra veikia kaip dirbtinių atomų masyvas, leidžiantis elektromagnetinei spinduliuotei laisvai keliauti aplink objektą. Metamedžiaga nukreipia šviesą aplink objektą, kad sukurtų iliuziją, kad jo visai nėra.
2006 m. Diuko universiteto (JAV) mokslininkų grupė iš metamedžiagų sukūrė supaprastintą maskavimo įtaisą, kuris sugebėjo paslėpti daiktus nuo mikrobangų. Nors tai negalėjo paslėpti objektų nuo žmogaus matomo šviesos spektro, vis dėlto tai buvo svarbus pirmasis žingsnis kuriant realų nematomumo apsiaustą. Po dešimties metų Diuko universiteto mokslininkai sukūrė septynių sluoksnių metamedžiaginį apsiaustą, kuris galėjo apsaugoti mažą objektą nuo elektromagnetinių bangų – nuo infraraudonųjų spindulių iki radijo spektro dalių.
Kita komanda sukūrė maskuojamąjį įrenginį, kuris gali paslėpti objektą nuo žmogaus akių naudodamas „kiliminį apsiaustą“, pagamintą iš specialiai išgraviruotų silicio oksido ir silicio nitrido sluoksnių. Įrenginys, uždėtas ant daikto, paslepia objekto „gumbą“ po apsiaustu – todėl atrodo, kad čia vis dar yra plokščias paviršius.
Kanados „HyperStealth“ biotechnologijų korporacija sukūrė keletą praktiškiausių nematomumo technologijų. „Quantum Stealth“ pavadinimu patentuota prototipinė medžiaga kuriama pirmiausia kariškiams.
„Quantum Stealth“ galėtų būti naudojama karinio personalo ir įrangos slėptimui – pavyzdžiui, tankų ir reaktyvinių lėktuvų. Tačiau tai – tik pradžia. Nematomumo apsiaustas gali ne tik paslėpti (ar iškraipyti) objektus nuo žiūrinčiųjų, bet ir paslėpti slepiamus objektus nuo infraraudonųjų bei ultravioletinių spindulių radarų. Visa tai įmanoma dėl vadinamojo „lęšinio lęšio“.
„Lęšinis lęšis“ yra gofruotas lakštas, kuriame kiekvienas kraigas yra sudarytas iš išorę vaizdą lenkiančio lęšio. „Lęšiniame lęšyje“ cilindrinių lęšių eilės laužo šviesą pagal žiūrėjimo kampą.
„Quantum Stealth“ rado būdą sutvarkyti „lęšinių lęšių“ sluoksnius taip, kad už medžiagos tam tikru atstumu atsirastų „nematomos dėmės“. Žiūrint iš priekio, už medžiagos esantis objektas nėra matomas – tačiau fonas matosi. Tai sukuria nematomumo iliuziją. Bendrovės prototipinė medžiaga yra tokia plona, kaip popierius, o jos gamyba pigi ir jai nereikia jokio energijos šaltinio.
Apsiaustas gali nesuteikti visiško nematomumo – tačiau jis vis tiek pakankamai gerai iškreipia ir slepia objektus.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama kuriant praktišką maskavimo įtaisą, yra galimybė paslėpti nuo įvairių bangų ilgių. Be to, maskavimo technologijos tyrimai galėtų padėti sukurti geresnes „LIDAR“ technologijas – ir net saulės baterijas. Pasak „HyperStealth“ generalinio direktoriaus Guy'aus Cramerio, medžiagos, naudojamos nematomumo technologijai kūrimui, gali trigubai padidinti saulės kolektorių energiją – dėl didelio atspindinčio paviršiaus ploto.
