Laimei, anot tarptautinės tyrėjų grupės, tai neįvyks dar maždaug milijardą metų. Tačiau galiausiai, kaip teigia „New Scientist“, Žemės atmosfera sugrįš į gerokai mažesnį deguonies kiekį, koks buvo ankstyvojoje planetos istorijoje – ir tai bus bloga žinia visai gyvybei, įskaitant šių dienų žmonių palikuonis.
Komanda, kurią sudaro aplinkos mokslininkai iš Japonijos Toho universiteto ir Džordžijos technologijos instituto (JAV), teigia, kad maždaug po 1,08 mlrd. metų deguonies lygis atmosferoje nukris žemiau vieno procento.
Šis poslinkis sugrąžins planetą į tokią būklę, kokia ji buvo prieš maždaug 2,4 milijardo metų, per vadinamąjį Didįjį oksidacijos įvykį (GOE).
Be to, naujojo tyrimo tyrėjai teigia, kad vargu ar atmosferos deguonis bus nuolatinis gyvenamųjų pasaulių bruožas – o tai turi įtakos mūsų pastangoms aptikti tolimesnės Visatos gyvybės ženklus.
Šis tyrimas buvo NASA iniciatyvos „Nexus for Exoplanet System Science“ dalimi. Ir nors pats tyrimas piešia ganėtinai baisų vaizdą Žemėje, jo rezultatai gali turėti didesnę įtaką tam, kaip galima būtų apibrėžti gyvenamą planetą – ar bent jau tuo atveju, jei planeta kada nors buvo tinkama gyvybei.
„Deguonies sumažėjimas būtų labai, labai didelis – mes kalbame apie milijoną kartų mažiau deguonies, nei šiandien“, – sako „Georgia Tech“ tyrėjas Christopheris Reinhardas. Ir tas procesas gali įvykti vos per 10 000 metų – o tai yra tik mirktelėjimas, atsižvelgiant į mūsų planetos amžių, kuris siekia maždaug 4,5 milijardo metų.
Mokslininkai anksčiau prognozavo, kad padidėjusi Saulės spinduliuotė nuo mūsų planetos paviršiaus per maždaug 2 milijardus metų išgarins vandenyno vandenis, tačiau naujasis modelis, pagrįstas vidutiniškai 400 000 simuliacijų, sako, kad pirmiau deguonies sumažėjimas sunaikins visą planetos gyvybę.
Saulei vis labiau kaistant, įšilusi atmosfera sugers daugiau anglies dioksido. Galų gale CO₂ lygis taps toks žemas, kad augalai nebegalės vykdyti fotosintezės, sukeldami masinį išnykimą dėl deguonies trūkumo.
Šis deguonies lygio kritimas „Žemės klimato sistemoje greičiausiai bus pasiektas prieš įsivyraujant drėgnoms šiltnamio sąlygoms – ir prieš gausų paviršinio vandens praradimą iš atmosferos“, – moksliniame žurnale „Nature Geoscience“ rašo komanda.
Vietoj prarasto deguonies, atmosferoje žymiai padidės metano dujų, kurių lygis pakils iki net 10 000 kartų didesnio, nei šiandien.
Ozonas taip pat bus išeikvotas – todėl Žemės paviršius bus bombarduojamas ultravioletiniais Saulės spinduliais.
Vis dėlto įmanomas ir toks scenarijus, kad Žemės sistema taps anaerobinių gyvybės formų pasauliu. Tai tokios gyvybės formos, kurioms deguonis nereikalingas.
