Naujausi tyrimai parodė, kad šunys gali atpažinti savo unikalų kvapą, o dabar naujas tyrimas rodo, kad jie taip pat gali suvokti savo kūną kaip kliūtį.
Kūno suvokimas – tai sugebėjimas galvoti apie savo kūną, kaip apie aiškų objektą – palyginus su kitais aplink esančiais objektais.
Kūdikiams šis savęs suvokimas istoriškai buvo išbandytas, kai mažylis perdavė antklodę, ant kurios jis tuo metu sėdėjo. Jeigu vaikas supranta, kad turi atsikelti ir pašalinti kūną kaip kliūtį, nuo to momento jis „supranta savo kūną“.
Paprastai kūdikiams prireikia maždaug 1–1,5 metų, kol jie įgauna protinių galimybių tai išsiaiškinti. Pritaikydami šį testą šunims, mokslininkai bandė ištirti, ar šie gyvūnai taip pat turi tokį kūno suvokimo lygį.
2019 m. nedidelis tyrimas parodė, kad šunys turi tam tikrą idėją apie savo kūno dydį ir kaip tai daro įtaką jų navigacijai pasaulyje – tačiau tai yra pirmasis tyrimas, parodantis kūno kaip kliūties pripažinimą išvis.
Tyrėjai rado 32 įvairių veislių ir dydžių šunis, kurie atitiko bandymo reikalavimus. Testo metu augintiniai turėjo paimti žaislą ir atnešti jį savo šeimininkui. Esmė ta, kad žaislas buvo pritvirtintas prie kilimėlio, ant kurio sėdėjo šuo. Kitaip tariant, norint atnešti žaislą savo šeimininkui, šuniui pirmiausia reikėjo nulipti nuo kilimėlio.
Šie rezultatai buvo palyginti su tuo, kas atsitinka, kai žaislas nėra prie nieko nėra pritvirtintas – arba kai žaislas yra pritvirtintas prie žemės.
„Kai šunys bandė pasiimti pritvirtintą žaislą, tai buvo neįmanoma, nes jie nejautė lygiagrečios kėlimo jėgos po kojomis“, – rašo autoriai.
Testo su kilimėliu metu šunys ne greitai suprato, kad jų padėtis nėra problema. Bet kai jie pajuto, kad kilimėlis yra po jais, šunys kur kas greičiau nuo jo nulipo ir pasiėmė žaislą. Tačiau tai dar ne viskas.
Net kai žaislas buvo pritvirtintas prie žemės, o tyrėjas virvėmis tempė šunims kojas, augintiniai ne taip greitai nušoko nuo kilimėlio. Tai rodo, kad šunys gali suprasti, kada vilkimas atliekamas jų pačių pastangomis – ir kada atliekamas vilkimas, nesusijęs su šiuo iššūkiu.
Trumpai tariant, tyrimo metu augintiniai galėjo atskirti „Mano kūnas yra kliūtis“ nuo tiesiog „Yra kliūtis“.
„Tvirtiname, kad šunų reakciją atliekant pagrindinį testą galima paaiškinti remiantis jų kūno supratimu ir savo veiksmų pasekmių supratimu“, – rašo autoriai.
Norint suprasti savimonės tęstinumą, egzistuojantį gyvūnų karalystėje, reikia ne tik šunų, bet kur kas daugiau gyvūnų. Šia tema buvo atlikta labai mažai tyrimų.
Drambliai yra vieni iš kitų gyvūnų, kurie yra patyrę panašius „kūno kaip kliūties“ bandymus. Vieno tokio tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad Azijos drambliai daug greičiau nužengė nuo kilimėlio, kai tai buvo būtina užduočiai sėkmingai atlikti.
Rezultatai buvo panašūs į tuos, kurie dabar gauti teste su šunimis – tačiau drambliai taip pat gali atpažinti save veidrodyje, skirtingai nei mūsų keturkojai augintiniai.
Veidrodžio testas pagrįstas vizualia išvaizda, tačiau „kūno kaip kliūties“ testas yra susijęs su paties gyvūno veiksmais ir fizinėmis jų kūno savybėmis. Drambliai suprato abu šiuos savęs atpažinimo tipus. Atrodo, kad šunys gali turėti tik vieną iš jų.
„Nors šunys neišlaikė veidrodžio testo, dabar turime įrodymų, kad jie gali atpažinti savo kūną kaip kliūtį“, – daro išvadą tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas „Scientific Reports“.
