Tačiau užsienio ekspertų grupė sutiko, kad koronaviruso pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės juo galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius.
Ekspertai taip pat pareiškė, jog kontroversiška teorija, kad infekciją COVID-19 sukeliantis virusas pasklido iš vienos laboratorijos Uhane, iš esmės yra atmestina.
Didžiulis pasaulinis spaudimas ir dėmesys lydėjo komandos darbą Kinijoje. Misijos narys, britų zoologas Peteris Daszakas sakė, jog teko dirbti „didžiausią, koks tik įmanomas, politinį krūvį turinčioje aplinkoje“.
Po beveik mėnesį trukusios misijos apie viruso kilmę vis dar nežinome penkių dalykų.
Pirminis nešiotojas
Pasak ekspertų, buvo ištirta dešimtys tūkstančių laukinių ir naminių gyvūnų ėminių iš visos Kinijos, bet nė viename iš jų nebuvo COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2.
Tačiau olandų virusologė ir PSO komandos narė Marion Koopmans sakė, kad Uhano Huanano turguje, kur susidarė pirmas viruso židinys, buvo pardavinėjami tokie lengviau šiuo virusu užsikrečiantys gyvūnai kaip bambukininės žiurkės, barsukai ir triušiai, todėl ieškant pirminių nešiotojų galima atkreipti dėmesį į juos.
P.Daszakas taip pat sakė, kad nauji Tailande ir Kambodžoje atrasti šikšnosparnių virusai „kreipia mūsų dėmesį į Pietryčių Aziją“.
„Manau, kad vieną dieną surasime tą [pirminį šaltinį]“, – sakė jis.
Pirminiai duomenys
Dėl mokslininkų galimybių gauti duomenis Kinijoje buvo kilęs susirūpinimas. Pekinas kaltintas tuo, kad neteikė deramos reikšmės pradiniam ligos protrūkiui Uhane 2019 metų pabaigoje.
PSO komandoje dirbusi danų epidemiologė Thea Kolsen Fischer po pasitarimo sakė, kad komanda negavo neapdorotų duomenų ir kliovėsi ankstesne kinų mokslininkų analize.
Daugeliu atvejų, pasak jos, pašaliečiams buvo įprasta gauti „apibendrintus duomenis“.
PSO komandos nariai sakė, kad turėjo visas galimybes lankytis objektuose ir susitikti su žmonėmis.
Perdavimas šalčio grandine
Pekinas ne kartą kėlė teoriją, kad virusas atkeliavo į Kiniją ant supakuotų, šalčio grandine gabenamų produktų, tokių kaip importuojamos šaldytos jūrų gėrybės, ir siejo tokią produkciją su pastarojo meto protrūkiais Kinijoje.
PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas anksčiau yra sakęs, jog „nėra įrodymų, kad maisto ar maisto grandinės prisideda prie perdavimo“.
Tačiau lankydamasi Kinijoje PSO misija, regis, suteikė šiek tiek svorio šiai teorijai.
Misijoje dalyvavusios Kinijos grupės vadovas Liang Wannianas sakė, jog tyrimai rodo, kad virusas „gali būti pergabentas dideliu atstumu ant užšaldytų produktų“, o aplinkos ėminiai iš Huanano turgaus, kuriame buvo pardavinėjami šaldyti laukiniai gyvūnai ir jūrų gėrybės, parodė „plataus masto užterštumą“ virusu.
Vis dėlto PSO komandos vadovas Peteris Ben Embarekas įspėjo, jog vis dar neaišku, ar žmonės virusu gali užsikrėsti nuo užterštų šalčio grandinių paviršių.
Kilmė ne Kinijoje?
Pekinas ne kartą ragino PSO pradėti pandemijos ištakų paiešką Jungtinėse Valstijose, o Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai atkreipdavo dėmesį į sąmokslo teorijas, kad virusas „pabėgo“ iš amerikiečių kariškių mikrobų tyrimų laboratorijos.
Norėdama nukreipti tarptautinę kritiką dėl jos veiksmų protrūkio pradžioje, Kinija taip pat akcentavo tyrimus, rodančius, kad COVID-19 atvejų Italijoje ir kitose šalyse galėjo atsirasti dar 2019 metų pabaigoje.
Tačiau skelbdama ataskaitos išvadas M.Koopmans sakė, jog šie tyrimai „nepateikia visapusiškų įrodymų dėl viruso ankstesnio cirkuliavimo“ už Kinijos ribų.
Vis dėlto ji pripažino, kad ekspertai „tikrai turėtų nuvykti ir ieškoti ankstesnio cirkuliavimo įrodymų“.
Kas toliau?
Pasak M.Koopmans, ūkiai, tiekę laukinius gyvūnus Uhano Huanano turgui, turėtų sulaukti tolesnio tyrėjų dėmesio.
Be platesnės apimties laukinių gyvūnų, ypač šikšnosparnių, tyrimų Kinijoje ir už jos ribų reiktų pakartotinai ištirti kraujo ėminius naudojantis „naujais metodais“ ir ieškoti ankstyvesnių, nepastebėtų 2019 metų gruodžio COVID-19 atvejų Uhane, sakė P.Ben Embarekas.
Kinija savo ruožtu labai nori, kad kitas viruso kilmės tyrimo etapas vyktų kitur.
