This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Uhane dirbę PSO ekspertai nenustatė pirminių koronaviruso nešiotojų

BNS ir lrytas.lt inf.

 Ekspertai mano, kad ligos, jau nusinešusios daugiau kaip 2,3 mln. žmonių gyvybių, pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės koronavirusu galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius.

Uhane dirbę PSO ekspertai nenustatė pirminių koronaviruso nešiotojų

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) misija, mėginusi nustatyti koronaviruso pandemijos ištakas, nesugebėjo nustatyti, iš kokių gyvūnų šis užkratas buvo perduotas žmonėms, antradienį pranešė mokslininkai.

Ekspertai mano, kad ligos, jau nusinešusios daugiau kaip 2,3 mln. žmonių gyvybių, pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės koronavirusu galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius.

Nors užkrato persimetimas nuo gyvūnų yra tikėtinas, iki šiol „šeimininkai nešiotojai nėra nustatyti“, sakė šios komandos Kinijos grupės vadovas Liang Wannianas.

Jis pridūrė, kad tyrimai rodo, jog virusas „gali būti pergabentas dideliu atstumu ant užšaldytų produktų“. Šį pareiškimą galima suprasti kaip palaikantį viruso importo į Kiniją hipotezę.

Ekspertas pridūrė, kad nerasta „jokių požymių“, kad virusas Kinijos centrinio regiono mieste Uhane plito anksčiau nei 2019 metų gruodį, kai buvo oficialiai patvirtinti pirmieji žmonių užsikrėtimo atvejai pasaulyje.

PSO misijai vadovaujantis ekspertas Peteris Ben Embarakas parėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad nėra jokių įrodymų apie „didelius protrūkius“ Uhane iki minėtos datos.

Ekspertai taip pat pareiškė, jog kontroversiška teorija, kad infekciją COVID-19 sukeliantis virusas pasklido iš vienos laboratorijos Uhane, iš esmės atmestina.

„Laboratorijos incidento hipotezė – itin mažai tikėtinas paaiškinimas viruso persimetimui į žmonių populiaciją, – sakė P. Ben Embarekas. – Jos nėra tarp hipotezių, kurias siūlysime tirti ateityje.“

Ši misija yra diplomatiškai jautri, o dar prieš jai prasidedant buvo būgštaujama, kad tikrosios išvados gali būti nuslėptos. JAV tuomet reikalavo, kad tyrimas būtų atliktas „ryžtingai“, o Kinija atkirto, kad jo nereikėtų „politizuoti“.

Per atidžiai stebimą vizitą žurnalistai iš esmės buvo laikomi ištiestos rankos atstumu nuo ekspertų, tačiau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose lig šiol buvo pasirodę tik jų išvadų fragmentų.

Ekspertai vieną mėnesį praleido Kinijoje: dvi savaites – karantine ir tiek pat dirbdami.

Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo viruso atsiradimo, buvo suabejota dalies vizito aktualumu norint įgyvendinti deklaruotą tikslą – surasti viruso šaltinį. Pavyzdžiui, klausimų sukėlė PSO misijos dalyvių apsilankymas propagandinėje parodoje, kurioje buvo liaupsinamas Kinijos atsigavimas po pandemijos.

Grupė ekspertų praleido vos valandą jūros gėrybių turguje, iš kur 2019 metų pabaigoje buvo gaunami daugelis pranešimų apie pirmuosius susirgimus.

Panašu, kad jie taip pat neišeidami į miestą išbuvo kelias dienas viešbutyje, kur su jais susitikinėjo įvairūs Kinijos pareigūnai.

Vis tik nuodugnesnis tyrimas buvo atliktas Uhano virusologijos institute, kur inspektoriai praleido beveik keturias valandas ir, pasak jų, susitiko su kinų mokslininkais, įskaitant Shi Zhengli – vieną pagrindinių Kinijos šikšnosparnių koronavirusų eksperčių ir Uhano laboratorijos vadovo pavaduotoja.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartojo prieštaringai vertinamą teoriją, kad pandemija galėjo prasidėti paleidus virusą iš Uhano laboratorijos.

Toje laboratorijoje dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus su kai kuriomis pavojingiausiomis ligomis, įskaitant į COVID-19 užkratą panašią šikšnosparniams būdingą koronaviruso atmainą.