Australijos mokslininkai su kolegomis iš Japonijos ir Singapūro nusprendė išspręsti labai seną mįslę – kaip išmatuoti gyvos ląstelės laidumą šilumai? Ląstelės yra nepaprastai mažos, todėl jų savybes sunku išmatuoti kontaktiniais įrankiais. Šilumos laidumas, nusakantis kaip greitai karštis iš vienos ląstelės pusės pasiekia kitą, yra mažai tirta biologinė ląstelių savybė. Mokslininkai mano, kad geresnis ląstelių šilumos laidumo suvokimas ateityje padės kurti geresnius diagnostikos bei gydymo įrankius.
Mokslininkai naujiems jutikliams panaudojo nanodeimantus – kitaip tariant, labai mažus deimantus. Deimantas yra labai kieta anglies forma, todėl net maži įrankiai yra sąlyginai stabilūs – o ir deimantų savybės mokslui jau seniai yra gerai žinomos. Mokslininkai padengė deimantus specialiu šviesai jautriu polimeru. Apšviestas lazeriu toks jutiklis gali tapti iš šildytuvu, ir termometru. Tai leidžia mokslininkams matuoti šilumos laidumą gyvų ląstelių viduje 200 nanometrų raiška.
Tokia aukšta raiška leidžia matuoti ne tik visos ląstelės laidumą šilumai, bet ir atskiras jos dalis. Ir pati sistema yra pakankamai paprasta, todėl matavimai yra tikslūs. Mokslininkai jau pastebėjo šį tą įdomaus – šilumos sklaida tyrame vandenyje yra kelis kartus greitesnė nei ląstelės viduje. Tačiau tikriausiai kur kas įdomiau tai, kaip mokslininkai ketina naują įrangą pritaikyti medicinoje.
Mokslininkai mano, kad itin maži ir tikslūs šildymo elementai gali suteikti galimybę kai kurias vėžio formas gydyti šiluma. Skirtingas šilumos laidumas sveikose ir vėžinėse ląstelėse padėtų apsaugoti sveikus audinius, o tokie matavimai galėtų tapti ir nauju diagnostikos įrankiu. Mokslininkai mano, kad ši technologija leis tirti ląstelių metabolizmą ir biochemines reakcijas jų viduje.
