Vyras praleido 22 dienas ligoninėje, iš jų aštuonias – intensyviosios terapijos skyriuje, kur gydėsi dėl daugiasisteminių organų nepakankamumo, kurį sukėlė grybelis, augantis jo kraujyje.
Dabar išrašytas iš ligoninės, jis vis dar gydomas ilgalaikiu antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų režimu.
30-metis pacientas, susileisdamas haliucinogeninių grybų „arbatos“, tikėjosi palengvinti bipolinio sutrikimo ir priklausomybės nuo opioidų simptomus. Jo šeimos nariai pažymėjo, kad jis neseniai nustojo vartoti paskirtus bipolinius vaistus ir „buvo tarp depresinės ir maniakinės būsenos“.
Vyras, perskaitęs internete rastą informaciją, kurioje aprašytas galimas haliucinogenų – tokių kaip LSD ir psilocibino grybų – terapinis poveikis, nusprendė išvirti „haliucinogeninių grybų arbatos“. Prieš įšvirkšdamas į kūną, grybų arbatą jis perfiltravo per vatos tamponėlį.
Po kelių dienų jis tapo vangus ir prasidėjo pykinimas – o oda ėmė gelsti. Netrukus jam prasidėjo viduriavimas ir vyras pradėjo vemti krauju.
Šeima jį surado ir nuvežė į greitosios pagalbos skyrių. Artimieji taip pat pastebėjo, kad jis atrodo labai sutrikęs. Gydytojai pažymėjo, kad dėl pakitusios psichinės būklės jis negalėjo dalyvauti prasmingame pokalbyje.
Keli organai – įskaitant kepenis ir inkstus – pradėjo nebefunkcionuoti ir vyras buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Jo kraujyje buvo nustatyta bakterinė infekcija drauge su mikrobu Brevibacillus ir grybelinė infekcija Psilocybe cubensis – tai reiškia, kad jo kraujyje pradėjo augti „stebuklingi grybukai“.
Be antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų, vyrui reikėjo suteikti plaučių ventiliavimą, nes plaučiuose susikaupus skysčiams, jis patyrė ūmų kvėpavimo nepakankamumą. Laimei, pacientas išgyveno ir vėliau buvo išrašytas iš ligoninės.
Tyrimai rodo, kad psilocibinas gali būti perspektyvus depresijos, nerimo ir piktnaudžiavimo narkotikais gydymo vaistas – tačiau tik tuo atveju, jei jis vartojamas saugiai.
Naudojant pramogai, iš „stebuklingų grybukų“ paprastai gaminama arbata, jie valgomi žali arba džiovinti, sumalami į miltelius ir dedami į kapsules arba padengiami šokoladu – bet jie nėra švirkščiami tiesiai į kraują.
Haliucinogeniniai grybai sukelia sąmonę paveikiančias „keliones“ sąveikaudami su tam tikrais smegenų receptoriais. Psilocibinas skyla į psilociną – medžiagą, veikiančią kaip hormonas ir neurotransmiteris serotoninas, kuris veikia nuotaiką ir suvokimą.
Bet bloga „kelionė“ gali sukelti nerimą, baimę ir sumišimą, taip pat padidėjusį kraujospūdį, vėmimą, galvos ir skrandžio spazmus.
„Stebuklingi grybukai“ kelia papildomą riziką, nes vizualiai yra panašūs į kai kurias nuodingų grybų rūšis – todėl žmonės kartais per klaidą suvartoja netinkamą rūšį.
