Tačiau sausio 11 d. „Nature“ paskelbtame tyrime JAV sveikatos apsaugos paslaugų tinklo „Northwestern Medicine“ tyrėjai nurodo, kad COVID-19 sukeliamas plaučių uždegimas yra stipriai kitoks.
Užuot greitai užkrėtęs didelius plaučių regionus, COVID-19 sukeliantis virusas įsitaiso keliuose mažuose plaučių plotuose. Tada jis užgrobia pačių plaučių imunines ląsteles ir panaudoja jas savęs platinimui po plaučius, kas trunka kelias dienas ar net savaites – mokslininkai tai prilygina kelių miško gaisro židinių plitimui. Taip lėtai keliaudama per plaučius, COVID-19 infekcija daro daugiau žalos: nuolat skatina karščiavimą, žemą kraujospūdį ir inkstų, smegenų, širdies ir kitų organų pažeidimus.
Tyrimo autoriai teigia, kad sunkios COVID-19 komplikacijos, palyginus su kitokiais plaučių uždegimais, gali būti susijusios su ilga ligos eiga, o ne su sunkesne ligos forma.
Tai pirmasis tyrimas, kurio metu mokslininkai sistemingai analizavo COVID-19 plaučių uždegimu sergančių pacientų plaučių imunines ląsteles – ir palygino jas su kitų virusų ar bakterijų sukeltų plaučių uždegimų pacientų plaučių ląstelėmis.
Atlikę išsamią analizę, mokslininkai nustatė kritinius taikinius sunkios SARS-CoV-2 plaučių uždegimo formos gydymui ir ligos sukeliamos žalos mažinimui. Taikiniai yra imuninės ląstelės: makrofagai ir T ląstelės. Tyrimas rodo, kad makrofagai – ląstelės, paprastai atsakingos už plaučių apsaugą – gali būti užkrėstos SARS-CoV-2 virusu ir gali prisidėti prie infekcijos plitimo plaučiuose.
2021 m. pradžioje „Northwestern Medicine“ klinikiniais tyrimais išbandys eksperimentinį vaistą, skirtą gydyti būtent COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu sergančius pacientus. Bandomasis vaistas ramina šių imuninių ląstelių sukeltą uždegiminį atsaką ir taip leidžia pradėti sužeistų plaučių gijimo procesą.
„Mūsų tikslas yra padaryti COVID-19 lengvu, o ne sunkiu – kad tai būtų galima prilyginti daugmaž stipriam peršalimui“, – sako tyrimo bendraautorius ir Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos vadovas dr. Scottas Budingeris,
Vargu ar COVID-19 visiškai išnyks
COVID-19 – kaip ir gripas – vargu ar kada nors visiškai išnyks, net jei didžioji dalis gyventojų ir bus paskiepyti, sako vyresnysis tyrimo bendraautorius ir Feinbergo plaučių ir kritinės priežiūros medicinos docentas bei „Northwestern Medicine“ gydytojas dr. Benas Singeris.
„Jau dabar „Northwestern“ ir kitų šalių mokslininkai numato mechanizmus, kuriais šis RNR virusas, kuris greitai mutuoja, išvengs dabartinių vakcinų, – teigia jis. – Šis tyrimas padės mums sukurti gydymo būdus, kurie sumažintų COVID-19 sunkią eigą tiems, kuriems tokia išsivysto“.
Mažesnis mirtingumas
Tyrimas taip pat atskleidė, kodėl mirtingumas pacientų, prijungtų prie dirbtinių plaučių ventiliavimo sistemų dėl COVID-19, yra mažesnis už mirtingumą tų, kuriuos prie tokių pačių sistemų tenka jungti dėl įprasto plaučių uždegimo.
Didesnė mirties rizika kyla esant intensyviam plaučių uždegimui (įprasta pneumonija). Sergantys COVID-19 plaučių uždegimu serga ilgai, tačiau jų ligos forma nėra toks sunki, kaip įprastas plaučių uždegimas.
„Jei pacientai, sergantys COVID-19, yra kruopščiai gydomi ir sveikatos priežiūros sistema nėra perkrauta, jie gali išgyventi, – sako S.Budingeris. – Šie pacientai labai sunkiai serga. Prireikia tikrai daug laiko, kol jie pasveiksta. Bet jei yra pakankamai lovų ir sveikatos priežiūros personalo, mirtingumą galima išlaikyti mažesnį nei 20 proc. Kai sveikatos sistemos yra perkrautos, mirtingumas padvigubėja – iki 40 proc.“
Vykdydami tyrimą mokslininkai atliko 86-ių COVID-19 pacientų, prijungtų prie plaučių ventiliatorių, itin kruopščią ir visapusišką plaučių skysčio analizę – ir palygino su plaučių skysčiu iš 256 pacientų, kurie taip pat buvo pajungti prie dirbtinio kvėpavimo, bet sirgo kitų tipų plaučių uždegimais.
Dėl saugumo problemų tik kelios mokslininkų grupės visame pasaulyje atliko imuninio atsako tyrimus pacientų, sergančių COVID-19, plaučiuose. Todėl trūko svarbios informacijos apie tai, kas žudė pacientus, sergančius sunkia COVID-19 forma.
Unikalus tyrimas
„Northwestern Medicine“ atliktas tyrimas yra unikalus ir tuo, kad R.Wunderinkas su kolegomis dar daug metų prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tyrė plaučių uždegimą. Todėl užklupus naujajam koronavirusui, jie buvo pasirengę saugiai ir sistemingai rinkti skysčius iš šių pacientų plaučių – ir palyginti juos su skysčiais, surinktais iš pacientų, sirgusių plaučių uždegimu dar prieš pandemiją. Ši tyrimų infrastruktūra leido jiems parodyti, kad pacientų, sergančių COVID-19, plaučių uždegimas skiriasi nuo kitų plaučių uždegimų – ir dar svarbiau, kuo jie skiriasi.
Mokslininkai paėmė ląsteles iš pacientų plaučių skysčio ir pažvelgė į RNR ir baltymus, kuriuos šios ląstelės išskiria – kad galėtų nustatyti, kaip šios imuninės ląstelės skatina uždegimą.
„Tokio tyrimo lygio niekada nebūtų pavykę pasiekti be tiesioginio plaučių skysčio mėginių ėmimo“, – teigė tyrimo vyresnysis autorius ir Feinbergo plaučių ir kritinės priežiūros medicinos docentas bei „Northwestern Medicine“ gydytojas dr. Aleksandras Misharinas.
Kompleksinis tyrimo pobūdis pareikalavo daugiau nei 100 mokslininkų pastangų.
Parengta pagal „ScienceTechDaily“.
