Kaip praneša „Daily Sabah“, universiteto mokslininkai kapų ieškoti pradėjo nuo archyvinių tyrimų. Tada buvo sukurta komisija, kuri prižiūrės lauko darbus. Ištyrę kapines visame Dijarbakiro Silvano rajone, kur jau buvo žinoma, kad kapas turėtų būti, archeologai sutelkė dėmesį dvi kapavietes Orta Çeşme parke. Kasinėjimai vyko 35 kvadratinių metrų plote, kastis teko į dviejų metrų gylį. Po devynių dienų darbo komanda aptiko palaidojimus.
„Vietovėje, kurioje mes dirbome, buvo svarbiausio Rumo sultonato valdovo kapas“, – sakė komisijos narys Aytaças Çoşkunas. – Todėl mes uoliai kasinėjome tiek dieną, tiek naktį“.
Istoriškai Kilič Arslanas I buvo antrasis seldžiukų Rumo sultonato sultonas. Jo tėvas Suleimanas ibn Qutulmishas nepriklausomą valstybę Mažojoje Azijoje įsteigė 1077 m., atsiskyręs nuo Didžiosios Seldžiukų imperijos.
Kilič Arslanas I sultonu tapo 1092 m. Po trejų metų popiežius Urbonas II sukėlė pirmąją kryžiuočių ekspansijos bangą iš Vakarų Europos į musulmonų kontroliuojamus Vidurinius Rytus. Faktiškai pirmasis Kryžiaus žygis – Valstiečių, Prastuomenės arba Vargšų kryžiaus žygis – vadovaujamas charizmatiško pamokslininko Petro Eremito, užgriuvo Turkiją 1096 m. Tų metų spalio 21 d. sultono pajėgos susitiko su kryžiuočiais Civetoto mūšyje, nukovė tūkstančius žmonių ir taip užbaigė krikščionišką kampaniją.
„Kai tik kryžiuočiai pasirodė prie įėjimo į slėnį, jie buvo užpilti strėlių lietumi, po vieną krito nuo žirgų nespėdami suvokti, kas vyksta, – 2015 m. straipsnyje rašė mokslininkas Birselis Küçüksipahioğlu. – Kryžiuočiai buvo pakrikę, bėginėjo šen bei ten. Pirmą kartą kryžiuočiai taip artimai susidūrė su disciplinuota turkų strategija ir taktika“.
Padedamas kitų Turkijos vadų, Kilič Arslanas I vėliau susirėmė ir su kitomis Pirmojo kryžiaus žygio bei 1101 m. Kryžiaus žygio pajėgomis.
Kaip rašo „Encyclopedia Britannica“, Rumo sultonate gyveno patys įvairiausi žmonės – įskaitant krikščionis, armėnus, graikus, sirus ir Irano musulmonus. Valdovų tolerancija skirtingoms grupėms išlaikė sultonato stabilumą ir šis tapo klestinčiu prekybos, žemės ūkio ir meno regionu. Tačiau galiausiai sultonatas žlugo ir 1240 m. šis regionas pateko į mongolų kontrolę.
Ekspertai šiuo metu stengiasi atkurti Alaeddino mečetės, esančios Konijos provincijoje ir kurioje yra vėlesnių Rumo sultonato vadovų kapai, artefaktus, praneša valstybinė agentūra „Anadolu“. Mečetėje, pastatytoje 1116–1156 m. valdžiusio Mesudo I, esama įmantriai dekoruotų paminklų, pagerbiančių aštuonis Mažosios Azijos seldžiukų valdovus.
Dicle universiteto rektorius Mehmetas Karakocas agentūrai „Anadolu“ teigė, kad kapų atradimas yra reikšmingas regiono istorijai.
„Tai suteiks kitokią istorinių įvykių perspektyvą tiek Silvano, tiek Diyarbakiro istorijoje“, – sakė jis.
Parengta pagal „The Smithsonian“.
