Geros idėjos įkvepia gerus projektus. „Kai 2017 m. Lietuvos radijo mėgėjų draugijos iniciatyva Lietuvos moksleiviai užmezgė radijo ryšį su Tarptautine kosmine stotimi, vienas iš moksleivių rimtai susidomėjo radijo sritimi ir po radijo mėgėjų stovyklos Pietų Afrikos respublikoje iškėlė idėją paleisti lietuvišką balioną, kuris apskrietų pasaulį. Tąkart idėja taip ir liko idėja, bet šiemet mes ją prikėlėme ir šiandien leisime balioną, kuris turi galimybių apskrieti visą pasaulį“, – portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo prezidentas Simonas Kareiva.
Ir iš tiesų – gavus oro navigacijos leidimą, šaltoką gruodžio rytą iš pievelės šalia Geležinio vilko gatvės sėkmingai pakilo balionų sistema LKB-1, gabenanti „Arduino“ kompiuterį su radijo švyturėliu ir saulės baterijų moduliu.
Kaip portalui sakė S.Kareiva, į kiekvieną balioną įleista apie 12 litrų helio, tad bendra keliamoji galia – 25 gramai. Kompiuteriukas su visa įranga sveria 18 gramų.
Skriedama balionų sistema kas kiek laiko signalizuos radijo švyturėliu ultratrumposiomis bangomis. LKB-1 klasifikuojamas kaip meteorologinis balionas, tad signalu bus siunčiamos GPS koordinatės, oro temperatūra, slėgis ir judėjimo greitis.
Signalą priims specializuotų radijo stočių tinklas, įrengtas visame pasaulyje. Pagal tai bus sekamas baliono kelias (jį galima stebėti šioje svetainėje).
Baliono radijo modulis taip pat galės pasinaudoti ir Tarptautinės kosminės stoties naudojamu radijo dažniu. Tai daroma tada, kai balionas atsiduria virš vandenynų ar kitur, kur nėra antžeminių antenų.
Radijo švyturiui energiją teiks saulės baterijų modulis. „Todėl būtų gerai, kad LKB nenuskristų kur į Šiaurės ašigalį, kur dabar ilgoji naktis“, – paleidimo metu šypsojosi radijo mėgėjų klubo prezidentas.
Pasak jo, teoriškai balionai pasieks 11-12 km aukštį ir žiūrint iš Žemės perspektyvos, liks kaboti vietoje, bet mūsų planetai sukantis, per valandą turėtų „įveikti“ 60-70 kilometrų atstumą.
„Kaip bus iš tikrųjų – matysime. Kartais tokie balionai gerai paklajoja. Pavyzdžiui, neseniai amerikiečių paleistas toks balionas šiuo metu kybo kažkur virš Indonezijos“.
Pasak radijo entuziasto, tokioje pozicijoje balionas turėtų išbūti apie tris savaites – kol Saulės skleidžiami ultravioletiniai spinduliai suardys balionų apvalkalą.
Ar balionas tikrai apskris pasaulį? „Tikimybę vertinčiau 50:50. Bet šio projekto tikslas – parodyti, ką galima padaryti ir labai paprastai pakartoti. Mes jau dabar turime antrą balioną, paruoštą antram skrydžiui“, – sakė S. Kareiva.
Pasak jo, pagrindinė šio projekto idėja – pademonstruoti, kaip pigiai galima padaryti tokį dalyką. „Jei amerikiečiai tokius projektus vykdo už tūkstantį dolerių, mes štai pirmąjį balioną leidžiame už du šimtus eurų – bet ateityje moksleiviai kainą galėtų numušti iki 100 eurų“, – teigė radijo entuziastas.
„Mūsų tikslas – sukurti mokymosi platformą, kurią galėtų panaudoti mokyklos ir universitetai tada, kai biudžetas yra nedidelis, bet norisi šauti labai toli. Už 200 eurų į Mėnulį nenuskrisi, bet priartėti prie kosmoso – galima. Tai gali būti semestro projektas, kursinis darbas, tiriamasis darbas – ir dar daug kitokių galimybių tyrimams su mažu biudžetu“, – apibendrina S.Kareiva.
Projekto progresą galima stebėti jo „Facebook“ paskyroje.
