Šią naujieną pranešė „Science Magazine“, cituodami laukinių gyvūnų veterinarijos gydytoją Fabianą Leendertzą: „NIEKADA to nemačiau šimpanzėse“.
Keletas gyvūnų, sergantys šia liga, pastebėti Cantanhez nacionaliniame parke Bisau Gvinėjoje ir už tūkstančio kilometrų – Taï nacionaliniame parke, Dramblio Kaulo Krante.
Šią ligą sukelia bakterijos Mycobacterium leprae. Ja sergant anksčiau buvo pastebėti ir kiti gyvūnai – pavyzdžiui, devynjuosčiai šarvuočiai Amerikoje ir raudonosios voverės Jungtinėje Karalystėje. Remiantis šiais atvejais, yra priežasčių manyti, kad liga perėjo nuo žmonių gyvūnams – nes abejos rūšys turi tą patį bakterijų genotipą, kuris buvo nustatytas ir žmonių protrūkiuose, dar viduramžių Europoje.
Tačiau kalbant apie naujai užkrėstas šimpanzes, nustatyti du reti genotipai – 2F ir 4N/O. Tai reiškia, kad raupsų šaltinis greičiausiai yra jų natūralioje aplinkoje.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad yra koks nors nenustatytas raupsų rezervuaras“, – aiškina Leendertzas. Ataskaitoje taip pat cituojamas imunologas Johnas Spenceris, tiriantis raupsus CSU (Kolorado universitete), sakydamas, kad liga „... egzistuoja ne tik tarp žmonių, bet turi ir kitas nišas, prie kurių ji prisitaikė“.
Be to, Arizonos valstijos universiteto evoliucijos genetikė Anne Stone, kuri nedalyvavo tyrime, žurnalui „Science Magazine“ sakė, kad nedidelis ligos genomo dydis ir kitos keistenybės rodo, kad ji gali klestėti kitame telkinyje.
„Tai iš tikrųjų yra kažko, kas turi gyventi ant kito organizmo, parašas“, – padarė išvadą Stone. Vis dėlto mokslininkai kol kas nesupranta, kur gali slypėti ligos šaltinis.
Apie raupsus
Raupsai arba Leprozė (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.
Raupsų sukėlėjas dauginasi labai lėtai, inkubacinis ligos periodas trunka apie 5 metus. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia po 3–10 metų. Liga galima užsikrėsti artimo ir ilgo kontakto su užsikrėtusiu žmogumi metu. Manoma, kad užkratas patenka per pažeistą odą, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.
Raupsai labiausiai paplitę Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. 1974 m. sirgo apie 10 mln., o 1997 m. – 1,15 mln. pasaulio žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje raupsais serga daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų raupsų neaptinkama.
Raupsų ligos sukėlėją Mycobacterium leprae 1873 m. atrado norvegų mokslininkas Gerhard Armauer Hansen, todėl ši liga dar vadinama Hanseno liga.
Raupsai yra labai sena liga. Ji buvo išsamiai aprašyta jau senovės Kinijoje ir Egipte. Liga žmonėms keldavo siaubą ir buvo laikoma mirtina. Viduramžiais ligoniai buvo įkurdinami raupsuotųjų kolonijose.
