Grenlandijos ledo danga yra didžiulis ledo telkinys, užimantis apie 79 proc. Grenlandijos ploto, iš viso užimantis apie 1 710 000 km2 ir siekia 3,2 km gylį. Po ledu slypi galimų duomenų apie praeities aplinkos sąlygas gausa – tačiau pasiekti šiuos lobius sunku.
Tačiau naudodami šiuolaikines radarų technologijas, mokslininkai gali atvaizduoti tai, kas slypi po ledu. Skrisdami virš Grenlandijos ir naudodami NASA pateiktus radaro, gravitacijos ir magnetinius duomenis, mokslininkai nustatė senovinio ežero liekanas. Sukaupęs didžiulį kiekį vandens, ežeras galiausiai išdžiūvo ir paliko 1,2 km gylio nuosėdų dugną, paslėptą po ledu.
Tyrėjų teigimu, norint, kad nuosėdos susidarytų tokiu būdu, turėjo būti ilgas laikotarpis be ledo. Gręžimas, norint pasiekti nuosėdas analizei, apie ledo tirpimo modelį galėtų mums pasakyti daugiau. Tokiose nuosėdose gali būti įvairių medžiagų, kurios gali atskleisti klimatą nusėdimo metu – ir net pateikti duomenų apie vietinę fauną.
„Jei galėtume patekti į tas nuosėdas, jos galėtų mums pasakyti, kada ledas buvo – ar jo nebuvo“, – sako Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos mokslų daktaras ir pagrindinis tyrimo autorius Guy Paxmanas.
Kokio tiksliai amžiaus yra ežero dugnas, lieka paslaptis. Tyrėjai mano, kad jis gali būti net 30 milijonų metų – arba kelių šimtų tūkstančių metų senumo, ir tai gali būti pakartotinio uždengimo ir atidengimo dėl skirtingų klimato sąlygų rezultatas.
Tai nėra pirmas kartas, kai tyrinėtojai po ledu atranda geografinius darinius. 2019 m. Grenlandijoje buvo nustatyti 54 kandidatai į poledyninius ežerus, kuriuose yra dideli vandens telkiniai, įstrigę po ledo danga. O prieš keletą dienų žiniasklaidoje nuskambėjo poledyninė Grenlandijos upę.
Komanda tikisi pragręžti ledą iki ežero nuosėdų – kad sužinotų, kas slypi ežero dugne, tačiau tai gali nutikti dar negreitai. Gręžimasis giliai į ledo dangą yra sudėtingas procesas. Paskutinis didelis ledo dangos gręžimas Grenlandijoje įvyko 1990-aisiais, ir nuo to laiko nebuvo kartojamas.
Supratimas apie praeities klimatą gali padėti mums suprasti, kaip jis gali pasikeisti ateityje – ir kaip ledo danga gali keistis ateinančiais metais. Klimato kaita yra problema, daranti įtaką kiekvienai planetos sričiai, o duomenų rinkimas apie praeities tendencijas yra gyvybiškai svarbus bandant klimato kaitą sušvelninti ateityje.
„Stengiamės suprasti, kaip anksčiau keitėsi Grenlandijos ledo danga. Tai svarbu, jeigu norime suprasti, kaip ji keisis ateinančiais dešimtmečiais“, – sako G.Paxmanas.
Tyrimas publikuojamas moksliniame žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
