Iki šiol buvo manoma, kad augalai gali tik sutrukdyti kūnų paieškoms. Jie gali užmaskuoti yrančius kūnus bei sudaryti geras sąlygas skaidytojams. Tai ypač aktualu toms vietoms, į kurias net pėsčiomis sunku įžengti. Kaip ieškotumėte kūno Amazonės miškuose?
Tačiau Tenesio universiteto mokslininkai teigia, kad yrantys kūnai daro įtaką aplink augantiems augalams. Įvairios medžiagos, paliekančios palaikus, veikia dirvožemį ir šaknis, sudarydamos „kūnų irimo salas“. Mokslininkai mano, kad tos nuo aplinkinės floros skiriasi pakankamai stipriai, kad jas būtų galima pastebėti ir iš toliau.
Ką tokio pastebi mokslininkai? Yrantis kūnas dirvožemį prisodrina azotu. Augalai greitai jį įsisavina – ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai žaluma auga sparčiausiai. Netikėtai padidėjęs azoto kiekis gali pakeisti augalų spalvą ir fluorescencines savybes – jie kitaip atspindi šviesą. Ant žemės (ar po žeme) gulintis žmogaus kūnas paveiktų ir medžius, todėl šie pokyčiai būtų matomi ir jų lajose.
Mokslininkai dabar ketina išbandyti naująjį metodą Tenesio universiteto kūnų fermoje – tyrimų centre, kuriame analizuojami žmonių kūnų irimo procesai. Jie tikisi, kad jiems pavyks sukurti tikslų kūnų paieškos metodą, leidžiantį lengvai pastebėti augalų pokyčius, kuriuos galėjo nulemti šalia yrantis žinduolis. Tačiau, kaip jau tikriausiai pagalvojote, sunku tikėtis, kad pavyks taip atskirti žmonių palaikų vietas nuo kitų gyvūnų kūnų irimo vietų. Tai reiškia, kad toks paieškų būdas žemėlapyje pažymėtų kelias vietas, kurias vėliau tektų patikrinti.
Mokslininkai mano, kad tuos augalų pokyčius bus lengviausia pastebėti iš oro. Tam galėtų būti naudojami sraigtasparniai ir dronai. Galbūt ateityje atspalvių skirtumų ieškos autonominės dirbtinio intelekto sistemos.
