Tačiau kad ir kaip keistai tai skambėtų, šis tyrimas yra kai kurių tikrai svarbių smegenų tyrimų dalis.
„Neįtikėtinų tyrimų metraščių“ projektas – „Ig Nobel“ apdovanojimai – iš pradžių atsirado kaip pasišaipymas iš mokslinių darbų, kurių „negalima arba nereikia kartoti“, tačiau ilgainiui išsiplėtė ir ėmė įtraukti ir kokį mokslą, kuris „pirmiausia priverčia juoktis, bet paskui priverčia susimąstyti“. Tokiu būdu buvo pagerbta daugybė puikių ir svarbių tyrimų – na bet tame tarpe ir tų, kurie atitinka pirminę apdovanojimų idėją.
I.Maksimovas ir jo bendradarbis dr. Andrejus Potockis – abu iš Australijos Svinburno universiteto – bando patikrinti hipotezę, kad informaciją smegenyse perduoda ne tik elektriniai impulsai, bet ir garso bangos. Natūralu, kad prieš pradedant tirti gyvas smegenis, reikia šiek tiek pasiruošti – todėl I.Maksimovas nusprendė ištirti paprasto organizmo reakcijas.
„Pasitelkėme sliekus – nes jie yra pigūs, jų tyrimams nereikia tyrimų etikos patvirtinimo, o jų aksonai primena žinduolių nervinius audinius. Be to, pasitelkus degtinę, kirminą galima lengvai anestezuoti“, – sakoma I.Maksimovo pranešime. Portalui „IFLScience“ jis sakė, kad norėtų padėkoti savo mokytojui gimtojoje Ukrainoje, kuris bandomųjų gyvūnų anestezavimui naudojo degtinę – nes ji yra saugesnė už gryną etanolį, jei mokiniai jos netyčia išgertų.
Karantino metu uždarius universitetą, mokslininkas įkūrė laboratoriją savo sandėlyje – ir ant žemų dažnių garsiakalbio (angl. subwoofer) padėjęs keturias kirminų rūšis, stebėjo jų virpesių dažnius.
Kaip portalui teigė I.Maksimovas, išanalizavę gautus rezultatus, abu mokslininkai pateikė savo darbą lyderiaujančiam fizikos žurnalui – tačiau sulaukė atsakymo, kad tyrimas „neatitinka žurnalo tematikos“. Antrasis fizikų žurnalas, kuriam buvo nusiųstas darbas, buvo ne toks mandagus ir pareiškė abejonę, ar su tokia įranga toks tyrimas išvis yra įmanomas. Galiausiai mokslininkų darbas buvo paskelbtas respektabiliame moksliniame žurnale „Scientific Reports“.
Kaip rašo „IFL Science“, Australija yra laimėjusi neproporcingai daug „Ig Nobelių“ (priešingai nei originalių „Nobelių“). I.Maksimovas tai aiškina tuo, kad ši šalis yra „galimybių ir atviro mąstymo šalis“ ir sako, kad „kai kuriose šalyse vyresnieji kolegos būtų pasakę, kad toks tyrimas tėra pinigų švaistymas“.
I.Maksimovas pasakoja, kad smegenyse ieškodami akustinių bangų jie daro pažangą, tačiau „negali tvirtai pasakyti, kad jie jas jau aptiko“. Tačiau pradėjęs savo tyrimus, mokslininkas pastebėjo, kad jo metodai gali padėti inžinieriams, bandantiems modeliuoti kirminus-robotus – toks metondas leidžia išmatuoti kirmėlių standumo koeficientą.
Tarp kitų šiemetinių „Ig Nobel“ nugalėtojų – Medžiagų mokslo apdovanojimas už įrodymą, kad peiliai, pagaminti iš šaldytų žmogaus išmatų, nepjauna. Apdovanojimas entomologijos srityje – už atradimą, kad daug entomologų (mokslininkų, tyrinėjančių vabzdžius) bijo vorų (tačiau pagal mokslinę klasifikaciją šie nepriskiriami vabzdžiams), o turintiems arachofobiją (vorų baimę), baisiausias dalykas yra tai, kaip vorai juda – o tai, kad jie gali įkąsti, tėra antroje vietoje.
Apdovanojimas Ekonomikos srityje buvo įteiktas už tyrimą, kurio metu buvo tiriamas santykis tarp šalies piliečių finansinės nelygybės ir to, kaip dažnai šioje šalyje bučiuojamasi. Prizą Akustikos tyrimų srityje gavo tyrimas, kuriame buvo tiriamas heliu prisodrintu oru kvėpuojantis aligatorius. Beje, paaukštėję krokodilo skleidžiami dažniai įrodė, kad krokodilų būrio gyvūnai, kaip ir žmonės, naudoja balso stygas – kas teikia užuominą, kad dinozaurai galbūt irgi turėjo tokią galimybę.
Medicinos švietimo apdovanojimo nugalėtojais buvo paskelbti Jairas Bolsonaro (Brazilijos prezidentas), Borisas Johnsonas (D.Britanijos premjeras), Narendras Modi (Indijos premjeras), Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras (Meksikos prezidentas), Recepas Tayyipas Erdoganas (Turkijos prezidentas), Gurbanguly Berdimuhamedowas (Turkmėnistano prezidentas), Aliaksandras Lukašenko, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas – „už COVID-19 pandemijos naudojimą mokant pasaulį, kad politikai gali turėti tiesioginį poveikį gyvybei ir mirčiai labiau nei mokslininkai ir gydytojai“.
Na o peržengiant mokslo ribas, Vadybos apdovanojimas atiteko penkiems samdomiems žudikams, kurie užsakytos žmogžudystės įvykdymui bandė samdytis vis kitą asmenį: pirmas antrą, antras – trečią, ir t.t – ko pasekoje nusikaltimas taip ir nebuvo įvykdytas.
Pilną nugalėtojų sąrašą galima rasti čia.
Parengta pagal „IFL Science“.
